Menininkės Aleksandros Kasubos palikimo įprasminimas Didždvario gimnazijoje

Rasa Zvilnaitė
,
neformalaus švietimo mokytoja

Sausio 12 d. Šiaulių Didždvario gimnazijoje atidaryta ekspozicija, skirta buvusios mokinės Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų aplinkos menininkės, vizionierės Aleksandros Fledžinskaitės-Kašubienės-Kasubos (1923–2019) ir buvusio jos mokytojo, lietuvių kilmės prancūzų semiotiko, kalbininko, mitologo, eseisto Algirdo Juliaus Greimo (1917–1992) kūrybiniam palikimui, istoriniams ryšiams su gimnazija ir Šiaulių miestu prisiminti.

 

Kaip sakė parodos iniciatorė, Nacionalinės dailės galerijos menotyrininkė, parodų kuratorė Elona Lubytė: „Į Jūsų gimnaziją sugrįžta buvusi mokinė ir mokytojas, susipažinę šiuose koridoriuose sunkiais laikais, 1940–1941 metais, sovietams okupavus Lietuvą. Aleksandra Kasuba – proanūkė grafo Nikolajaus Zubovo, kuris 1898 m. savo plytinėje Aleksandrijoje dovanojo iš vietinio molio išdegtas plytas Jūsų, anuomet mergaičių gimnazijos, pastato statybai.“

 

Sovietams nacionalizavus Ginkūnų dvarą ir šeimai išsikrausčius, Aleksandra liko Šiauliuose baigti gimnazijos, kurioje susipažino su čia mokytojavusiu Algirdu Juliumi Greimu. Kaip rašė pati menininkė: „Nėra abejonės, kad mūsų pokalbiai Šiauliuose paženklino mano mąstymą. Taip tą pavasarį drauge išgyvenome vežimus į Sibirą, sutikome naujus okupantus, vokiečių kariuomenę.“ 1944 m. rudenį ir mokinė, ir mokytojas skirtingais keliais pasitraukė į Vakarus.

 

Daugiau nei septynis dešimtmečius Jungtinėse Amerikos Valstijose kūrusi menininkė žinoma dėl iš įvairių medžiagų kurtų reljefų, tampriųjų audinių instaliacijų. Be to, ji rašė poeziją, suprojektavo ir neeilinės architektūros rezidenciją dykumoje. Didžiuliame jos kūrybos archyve yra ir nedidelė knygelė, utopinė idėja, pavadinimu „Utility for the Soul“ (liet. „Įrengimai sielai“). Aleksandros Kasubos kūrybos tyrinėtoja „Įrengimus sielai“ vadina menininkės manifestu – gimusiu tuo metu, kai korporacijų galios kritika ir alternatyvių gyvenimo būdų paieška sutapo su Vietnamo karo, Vudstoko, hipių epochos maištaujančiais sąjūdžiais ir judėjimais. Ši idėja, praėjus penkiasdešimčiai metų nuo jos gimimo Niujorke, Lietuvoje atgimė kompiuteriniame žaidime, kuris nuo šiol kiekvienam didždvariečiui pasiekiamas tiesiog nuskenavus QR kodą išmaniuoju telefonu.

Simboliška, kad paroda atidaryta erdvėje, jungiančioje senąjį ir naująjį gimnazijos pastatus. Paroda apima mokytojo ir mokinės prisiminimus apie Šiaulius, Aleksandros Kasubos kūrybos apžvalgą ir kviečia gimnazistus kitomis akimis pažvelgti į vienos seniausių mokyklų Šiauliuose sienas, susipažinti su menininkės, nebijojusios svajoti ir savo svajones įgyvendinti, kūrybiniu palikimu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.