Medžius mylėti ir saugoti – svarbu

Nuo seniausių laikų medis yra augimo, jėgos, stabilumo, stiprybės ir amžino gyvenimo atsinaujinimo simbolis gamtos cikle. Žmogus – kaip medis. Juos tarsi sieja bendras likimas. Šis žinojimas dar nėra visai išnykęs iš žmonių sąmonės, o šiandien įgauna naujos energijos, todėl daug dėmesio skiriama nuo mažens plėtoti vaikų gebėjimą tyrinėti ir pažinti artimiausią gamtinę aplinką, jos būklę, skatinti saugoti ir tausoti gamtą.

Norėdami prisidėti prie Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamo aplinkosauginio projekto „Gamtos duris pravėrus“, Vilniaus lopšelio-darželio „Žibutė“ „Boružėlių“ grupės vaikai kartu su auklėtojomis tyrinėjimus pradėjo savo darželio vidiniame kiemelyje – atidžiai žiūrėdami, klausydamiesi, liesdami. Sodino narcizus ir tulpes, iki pavasario stebėjo kaip jų augimą veikia šviesa, lietus ir pan. Visa tai skatina smalsumą, norą aiškintis ir samprotauti apie tai, ką vaikai pastebi.

 

Siekdamos ugdyti pagarbą bei meilę gamtai, mokytojos ir vaikai pagamino plakatą „Medžio prašymas“. Proceso metu išsiaiškinome, kad reikia saugoti gamtą, pasodinti medį, gėlę, juk stebuklas, kai augalas auga. Mes šito tarsi ir nematome, bet galinga gamtos jėga iš mažos sėklos sukuria puošnią gėlę ar aukštą medį. Taip pat negalima laužyti medžių šakų, nes medžiai yra tikras gyvybės lopšys, juos reikia ypatingai saugoti, nes jie yra įvairių gyvų padarų namai. Svarbu ir reikšminga nešiukšlinti gamtoje ir rūšiuoti atliekas. Juk siekiama, kad kiekvienas iš mūsų jau nuo mažens suvoktų: svarbu mylėti ir saugoti aplinką, nes tik tvarkingoje ir švarioje aplinkoje galime jaustis sveiki ir laimingi!

 

Minėdami Medžio dieną su vaikais kūrėme darbelį „Rausta lapai“. Vaikai klijavo spalvotus medžių lapus ir įsivaizdavo medį, prisimindami Ramutės Skučaitės eilėraštį „Rudenėlio spalvos“, atrasdami spalvų įvairovę, formas bei galimybę mėgautis procesu, o ne rezultatu. Grožėdamiesi savo atliktais darbais, sugalvojome juos pakabinti darželio pavėsinėje, tokiu būdu mokydamiesi vis geriau atpažinti medžius ir pasakyti jų pavadinimus. Neužmiršome ir rudeniui būdingų požymių išvardinti.

 

Džiaugdamiesi rudenišku oru prisidėjome prie įstaigos šventės – medžių puošimo dienos, kai visų grupių vaikai puošė ir dabino savo aikštelių medžius, tokiu būdu jiems išreikšdami pagarbą ir meilę.

„Boružėlės“ papuošė „Jazmino krūmą“, kuris kiekvieną pavasarį žydi baltais smulkiais žiedais ir skleidžia nuostabų kvapą, priverčiantį prieiti ir pauostyti bei suteikdamas džiugių akimirkų, kai, vos palietus, nudažo nosytę geltonai, o kad greičiau pražystų, išpuošėme „saulytėmis“, lai šildo ir saugo jį nuo artėjančios žiemos žvarbių dienų.