Medijos?! „Erasmus+“ projekto patirtys

Medija – tai bendravimo priemonė, perduodanti informaciją. Medijų yra įvairių: fotografija, kinas, videotechnologija, internetas, televizija, radijas, spauda. Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau nuomonių, jog jaunoji karta daug laiko praleidžia naudodamasi medijomis, tačiau nemoka analizuoti gaunamos informacijos, pasiklysta joje. Ką reikėtų daryti? Pirmiausia – ugdyti mokinių medijų raštingumą. Būtent toks buvo tarpmokyklinių partnerysčių „Erasmus+“ projekto „Medijos. Kas toliau?“ (angl. „The Media. What next?“), kuriame dalyvavo Molėtų r. Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos bendruomenė, tikslas. Projekte dalyvavo dar 4 Europos Sąjungos šalys: projekto koordinatorė Slovakija bei šalys partnerės – Čekija, Kroatija, Lenkija.

Per 3 projekto vykdymo metus (įprasta tokių projektų trukmė – 2 metai, bet dėl Covid-19 pandemijos projektas vyko 12 mėnesių ilgiau) buvo siekiama gilinti mokinių susidomėjimą medijų naudojimu(si) ir teikti jiems pagalbą įvairiais medijų klausimais. Vienas iš svarbiausių projekto uždavinių – mokyti paauglius tinkamai vertinti informaciją žiniasklaidoje bei elektroninėje erdvėje ir atkreipti mokinių dėmesį į patyčias bei neapykantos sklaidą internete.

Projekto metu mokiniai atliko daug įvairių darbų: lygino skirtingo laikotarpio laikraščius ir žurnalus lietuvių bei anglų kalbomis, analizavo juose pateikiamą informaciją bei iliustracijas, rašė straipsnius projekto laikraščiui, kūrė reklamas, vaidino pantomimas, vaizduodami svarbius šalies įvykius, sukūrė vaizdo pristatymą apie nacionalinį tautos didvyrį, įrašinėjo radijo laidas. Viešėdami Čekijoje, mokiniai lankėsi Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūroje, kur domėjosi  ryšių technikos naujienomis, o susitikimo Lenkijoje lankėsi televizijoje ir susipažino garso ir vaizdo operatorių darbu.

Projekto finansavimas leido veiklų organizavimui pasikviesti savo srities profesionalų. Pirmasis susitikimas mokykloje įvyko su žurnalistu Eiviltu Paraščiaku. Jis gimnazistus supažindino su žurnalisto darbo ypatumais, gero straipsnio rašymo plonybėmis, teikė patarimus, kaip nepakliūti į melagingos informacijos spąstus. Mokiniai suprato, kad 1) patraukli antraštė skirta tik skaitytojo dėmesiui atkreipti, bet gali neatspindėti straipsnio turinio; 2) jeigu nesi tikras dėl informacijos teisingumo, patikrink ją ne mažiau kaip 3 kituose šaltiniuose.

Po susitikimo su žurnalistu mokiniai lankėsi rajono laikraščio „Molėtų Vilnis“ redakcijoje, kur iš arti susipažino su laikraščio leidybos procesu. Po ekskursijos mokiniai svarstė, jog reikėtų dar bent vieno rajono laikraščio tam, kad būtų nuomonių įvairovė. Tačiau suprato, kad vargu, ar tai įmanoma, nes spauda vis labiau vietą užleidžia elektroniniams informacijos šaltiniams.

Projekto dalyvių susitikimo Lietuvoje metu vyko trijų dienų kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė profesionalių operatorių bei režisierių grupė (Martynas Norvaišas, Ugnė Šiaučiūnaitė ir Akvilė Gelažiūtė.) Šie specialistai skatino mokinius pamąstyti apie reklamos tikslą, jos poveikį įvairaus amžiaus žmonėms, teikė pagalbą projekto dalyviams kuriant socialines reklamas bei dalijosi įžvalgomis apie kiekvieną mokinių sukurtą reklamą.

Įvairios projekto veiklos praplėtė mokinių suvokimą apie medijas, o išvykos į kitas šalis praturtino kultūros, geografijos, istorijos ir kitų dalykų žiniomis. Įgytas patirtis gimnazistai naudoja įvairiose pamokose kurdami savo projektus, įvairius pristatymus.

Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai. Šis pranešimas atspindi tik autoriaus požiūrį, todėl Europos Komisija, jos institucijos ir Švietimo mainų paramos fondas negali būti laikomi atsakingi už šios medžiagos turinį ir bet kokį pateikiamos informacijos naudojimą.

+3

0