Matematikos mokymui reikia brandaus proveržio

Daugelis šiuo metu kalba apie prastus matematikos mokymosi pasiekimus. Dėl matematikos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo, o ypač dėl dalykinės didaktinės kompetencijos, aš noriu pasakyti savo nuomonę.

Matematikos studentams dalyko mokymui skiriama po dvi savaitines paskaitas vos vienerius metus, o reikėtų dalyko metodikai skirti nors dvejus mokslo metus. Stebėdamas ir vertindamas matematikos mokytojų praktinę veiklą, diskutuodamas su studentais, mokytojais ir mokyklų vadovais įsitikinau, kad profesinei didaktinei dalyko kompetencijai per metus skiriama diena (geriausiu atveju), iš privalomų penkių.

Per pastaruosius trejus metus teko rengti mokymus matematikams dvylikoje rajonų, tačiau dalyvių susirinkdavo labai negausiai. Priežastys įvairios: neišleido vadovai, mokykla negali skirti lėšų, taupo kultūrinei išvykai mokslo metų pabaigoje, darbuotojas nesiruošia ilgai dirbti mokytoju ir t. t. Aš siekiu tobulėti savarankiškai ir padėti kolegoms, nes visiems reikia keistis patirtimi, tobulinti kompetencijas.

Rekomendacijose mokytojams dažniausiai siūlau planuoti pamoką taip, kad mokinys būtų aktyvus mokymo(si) proceso dalyvis; kabinetas taptų edukacijos erdve; šalinti nuolatines vertinimo bei mokinių įsivertinimo problemas (konkretinti mokinių veiklos pamokoje vertinimo kriterijus, o baigiantis pamokai gebėti įsivertinti veiklas, atliktas pamokos metu).

Moderni matematikos pamoka – privalomas ir savaime suprantamas, kasdienis mokyklinio gyvenimo elementas, tačiau ne visos pamokos – modernios, efektyvios, geros bei naudingos. Tenka matyti mokytojų pastangas tobulinti profesinius gebėjimus, ugdyti mokinių kompetencijas, vertinti ir pamatuoti jų išmokimą ir pažangą kiekvienoje pamokoje, stiprinti mokinių pasitikėjimą savo jėgomis taikant savęs vertinimo ir mokymosi sėkmės reflektavimo metodus.

Vaikas turėtų pats pasirinkti veiklą, svarstyti, kodėl jis to mokosi, kodėl jam tai svarbu. Siekti sudaryti sąlygas, visapusiai skleistis mokinio asmenybės brandai ir individualumui, ugdyti gebėjimą planuoti asmeninius ugdymosi rezultatus, įsivertinti ir reflektuoti pažangą, ją aktualizuoti; įteisinti ir įvertinti mokinių įgytas kompetencijas, skatinti partnerystę.

Giliau pažvelkime į pamoką. Modernios matematikos pamokos prioritetai – kūrybingumas ir kritinis mąstymas, orientuojami į šiuo metu kylančius iššūkius – ugdymas, atsižvelgiant į skirtingus mokinių poreikius, lyderystės gebėjimų stiprinimas ir skaitmeninis raštingumas, bet ir į mokymąsi orientuotos vertinimo kultūros auginimas, gebėjimų ugdyti skaitymo įgūdžius, mokantis visų dalykų, stiprinimas, kurio plėtojimas svariai prisidėtų prie mokinių pasiekimų augimo.

Įgyvendindami šiuolaikinį ugdymo ir mokymo turinį koncentruojamės į mokymąsi orientuotos vertinimo kultūros auginimą bei skaitymo gebėjimų ugdymą visose ugdymo srityse. Veiksmingai ugdyti skirtingų ugdymosi poreikių turinčius mokinius: skirtybių suvokimas, atpažinimas ir panaudojimas siekiant individualios pažangos. Aktyviomis veiklomis pamokose, įgyvendinant įtraukties principą, ugdyti bendradarbiavimo gebėjimus, reikalingus ugdyti ir teikti kiekvienam mokiniui reikalingą pagalbą bei paslaugas.

Aktyviųjų veiklų (metodų) planavimas ir individualios pažangos matavimas matematikos pamokose yra pagrindas mąstant apie pasiekimų gerinimą. Karantinas parodė, koks svarbus mums, matematikos mokytojams, skaitmeninis raštingumas – tiriamojo projektinio metodo pagrindas. Čia pradedama tikra ir gili tarpdalykinė integracija. Tokią pamoką organizuoti svarbi mokytojo lyderystė, kuri daro didelę įtaką mokinio sėkmei, stiprina motyvaciją, pagalbą ir bendradarbiavimą. Kviečiu bendradarbiauti, nes šių metų matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai parodė, kad blogiau būti negali. Susiimkime, ir mūsų mokinių matematikos pasiekimai pajudės iš mirties taško.

+6

-1