Matematikas, kurio net sode vyrauja matematinė tvarka

Virginija Klusienė

Matematiniai modeliai ir įvairūs skaičiavimai reikalingi ne tik sudėtingoms užduotims, tokioms kaip duomenų analizė ar statistinių modelių sudarymas, tačiau ir kasdienėje buityje. Maisto ruošimas, asmeninių finansų tvarkymas, o Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (KTU MGMF) docento Audriaus Kabašinsko atveju, net sodo priežiūra reikalauja logikos ir skaičiavimų.

Kaip matematika atsirado jūsų gyvenime bei ką šis mokslas reiškia Jums?

Matematika patiko seniai, dar besimokant mokykloje. Esu labiau linkęs kalbėti apie taikomąją matematiką, kuri atsirado mano gyvenime kaip mokyklinė disciplina ir padėjo gilintis į kitus tiksliuosius mokslus.

Vėliau, pradėjus studijuoti KTU Fundamentaliųjų mokslų (dabar – Matematikos ir gamtos mokslų) fakultete, matematika tapo įrankiu, padedančiu spręsti pramonės, FinTech, verslo ir mokslo srityse kylančias problemas.

 

Kasdieniame gyvenime be matematikos žinių išsisukti būtų sunku. Pavyzdžiui, kaip optimaliai išdėlioti pajamas ir išlaidas, kad sąskaitoje niekada nebūtų mažiau nei tam tikra pinigų suma? Visa tai – matematika kasdieniame gyvenime, be kurios neįsivaizduoju (ir nemanau, kad kas nors kitas įsivaizduotų) savo ir visos žmonijos gyvenimo.

Man matematika ne tik profesija, bet ir gyvenimo būdas. Senovės kinų filosofas Konfucijus yra pasakęs: „Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti“. Žinoma, tai nereiškia, kad matematiko darbas yra labai lengvas arba, kad nesijaučiu dirbantis. Aš tiesiog esu „suaugęs“ su matematika visomis prasmėmis ir net neįsivaizduoju, kad galėčiau užsiimti kokia nors kita veikla.

 

Jūs dėstote matematikos modulius įvairių fakultetų studentams. Ar skirtingų fakultetų studentai matematiką priima vienodai?  

Stengiuosi skirtingų studijų krypčių studentų tarpusavyje nelyginti, tačiau visada matau esminį skirtumą tarp studijuojančiųjų minkštuosius ir tiksliuosius mokslus. Pastarieji neabejoja dėl matematikos naudingumo ir svarbos, tuo tarpu kitiems tenka vos ne kiekvieną savaitę įrodinėti, kaip vienoks ar kitoks matematinis metodas ar teorema pritaikoma.

Kita vertus, reikėtų įsisąmoninti tai, kad nesvarbu, ką žmogus veiktų ateityje – matematika bus reikalinga kiekvieną dieną – net ir humanitarui ar menininkui.

Juk išlavintas analitinis ir loginis mąstymas dar nė vienam nepakenkė, juolab, kad matematikos žinios naudingos ir reikalingos bene visose gyvenimo ir mokslų srityse – juk nerastume nė vieno darbo, kuriame nebūtų matematikos.

 

Koks, jūsų manymu, turi būti XXI amžiaus dėstytojas? Kokia turi būti naujoji dėstytojo ir studento bendravimo ar bendradarbiavimo kultūra?

Visų pirma, reikia suvokti, kad dėstytojas turi ne vien dėstyti. Greta to, jis dar turi vykdyti ir mokslinę veiklą: atlikti mokslinius tyrimus, užsiimti mokslo sklaida ir populiarinimu, turi padėti siekti aukštajai mokyklai jos išsikeltų uždavinių. Žinoma, privalo neužmiršti ir švietėjiškos veiklos – būti studentų mentoriumi, jų mokslinių tyrimų vadovu. Viskam reikia daug laiko.

Čia labai svarbus dėstytojo ir studento bendradarbiavimas, kuris ne tik užtikrina studijų rezultatų kokybę, bet ir ugdo studento, kaip visuomenės nario, asmenybę. Pavyzdžiui, dalis studentų pateikiamą žodinę informaciją įsisavina lengvai, kitiems reikia vizualinių priemonių; vieni linkę studijuoti savarankiškai, individualiai, kiti mėgsta diskutuoti.

 

Mano supratimu, dėstytojas, kaip mokymosi ir mokymo kuriančios aplinkos kūrėjas, turi įsiklausyti į studentų poreikius, gebėti įvertinti jų suvokimo ir motyvacijos lygį. Asmeniškai aš, kaip dėstytojas, bendraudamas su studentais, skatinu juos tobulėti, nuolat inicijuoju bendrus mokomojo dalyko tikslus, uždavinius ir skatinu jų iniciatyvumą, kūrybiškumą, būti atsakingais už jų pačių mokymosi procesą.

Paskaitų metu taip pat stengiuosi palaikyti gerą emocinį klimatą ir esu įsitikinęs, kad tai stipriai veikia ir žinių įsisavinimą, ir pačią studijų kokybę.

Dėstytojo ir studento bendradarbiavimo kultūra turi būti paremta bendru – dėstytojo ir studento – geranorišku darbu, įsiklausymu į kiekvieną nuomonę. Dėstytojas savo ruožtu turėtų būti kaip mentorius ar konsultantas. Tada studentai intensyviau įsitraukia ir pasiekia geresnių rezultatų, lyginant su griežta priežiūra ir daromu spaudimu.

Turime nemažai gražių pavyzdžių, kai studentai, baigę studijas, intensyviai domisi ir ieško būdų bendradarbiauti jau profesinėje veikloje. Manau, kad tai kaip tik ir atspindi gerą dėstytojo ir studento bendradarbiavimo kultūros rezultatą dar jo studijų metu.

 

Jūsų veikla universitete neapsiriboja vien dėstymu – vykdote ir mokslinę veiklą. Gal galite papasakoti, kokius mokslinius tyrimus atliekate šiuo metu ir ar į mokslinę veiklą įtraukiate ir savo studentus?

Šiuo metu su kolegomis vykdome Europos Komisijos finansuojamą „Horizon 2020“ projektą FIN-TECH (A FINancial supervision and TECHnology compliance training programme). Man, kaip mokslininkui, ir kaip dėstytojui tai neįkainojama patirtis, nes vien užmegzti kontaktai su partneriais užsienyje ir Lietuvoje skatina tobulėti ir neatsilikti nuo greitai lekiančio technologijų pasaulio.

Kadangi rengiame mokymus ir atliekame tyrimus didžiųjų duomenų analitikos, dirbtinio intelekto bei blokų grandinių srityse, tai tobulėti reikia labai intensyviai. Tenka organizuoti renginius šiomis temomis.

 

Kalbant apie bendradarbiavimą su užsienio socialiniais partneriais, reikia paminėti, kad esu ECMI (Europos mokslinių tyrimų ir infrastruktūros konsorciumo matematikos industrijai) tarybos narys. Mūsų konsorciumo pagrindinis tikslas – skatinti tarptautinį matematikos srities mokslininkų ir studentų bendradarbiavimą su industrija, verslu ir kitomis institucijomis.

Tokio bendradarbiavimo rezultatas – MGMF dekanės doc. dr. Bronės Narkevičienės iniciatyva organizuojamos „Matematinių sprendimų verslui ir pramonei dirbtuves“, kuriame padedame įmonėms įveikti įvairius iššūkius, kurie atrodo neįveikiami. Prie šios iniciatyvos kartais jungiasi ir gabiausi studentai ir aš nekalbu apie doktorantus! Čia aktyviausiai veikia bakalauro ar magistro pakopų studentai.

 

Nuo 2019 metų panašią idėją vykdome ir su MGMF Taikomosios matematikos magistrantais, kai studentai gauna realią verslo užduotį kurią per semestrą turi išspręsti dirbdami grupelėmis ir konsultuojami keleto profesionalių tos srities mokslininkų bei užduotį pateikusios įmonės atstovo.

Nors šiuo metu dauguma vyresnių kursų studentų jau turi darbus, tačiau smagu, kad ir jie domisi moksline veikla: rengia pranešimus konferencijoms, atlieka vienokius ar kitokius mokslinius tyrimus. Smagu, kad jie supranta, jog savo moksline veikla atneša naudos ir įmonei, kurioje dirba.

 

Kuo, be matematikos, domitės? Kai gyvenime gausu įvairių veiklų, ar surandate laiko sau, savo pomėgiams? Ar hobius taip pat tyrinėjate moksline prasme?

Pomėgių turiu ne vieną! Domiuosi žuvų gyvenimu, pats namuose turiu akvariumą, auginu žuvytes ir krevetes, dar labai mėgstu darbuotis sode. Stebėti banguojančius žuvų judesius – kažkas nerealaus – kiekvieną dieną žiūri ir niekada nepabosta.

Kažkas yra sakęs, kad žmogaus ausims pati gražiausia – vandens muzika. Nors akvariumas ir nėra didelis vandens telkinys, bet įsiklausyti į jo skleidžiamus garsus ir stebėti žuvų judėjimą jame – nepaprastai įdomu ir malonu.

 

Tačiau nors akvariumą turiu jau beveik 20 metų, žuvų elgesio nagrinėti moksline prasme neteko. Kadangi akvariumas yra šalia darbo stalo, tai norėdamas pailsinti akis ir atšviežinti mintis, neretai stebiu, ką žuvys ir krevetės veikia – jų ramus elgesys labai gerai atpalaiduoja.

Užtenka vos 5 minučių žuvų „terapijos“ ir galima toliau darbuotis prie tyrimų ar skaityti paskaitas nuotoliniu būdu. Be to, mokslininkai jau seniai įrodė, kad žvelgiant į akvariumą sumažėja stresas, atsipalaiduoja raumenys, tad žuvų šokis naudingas sveikatai.

 

Minėjote, kad mėgstate darbuotis sode. Kokia sodo reikšmė jums pačiam – tiesiog dar viena poilsio nuo protinio darbo rūšis, atgaiva ar šis tas daugiau? Gal jame auginate savo Gyvenimo medį?

Sodas man turi daug reikšmių. Visų pirma – tai mano senelio palikimas, antra – tai besikeičianti gyvybė augmenijos ritmikoje ir trečia – atgaiva bei poilsis.

Savo sodu labai džiaugiuosi. Džiaugiuosi, kad turiu kur ištrūkti iš miesto, tai ypač svarbu buvo karantino metu, kai net šuns mieste vedžioti ar eiti pasivaikščioti nesinorėjo.

Be to, darbas sode skatina fizinį aktyvumą – vieni vaikšto į sporto klubus, važinėja dviračiu ar bėgioja parke. Man pakanka poros valandų intensyvaus darbo su kastuvu, grėbliu ar žoliapjove ir turiu viską viename – ir poilsį, ir fizinį aktyvumą, ir dvasinę atgaivą, ir ekologišką derlių.

Žinoma, kartais pavargstu besidarbuodamas, bet tuomet išsitiesiu hamaką pavėsyje ir klausausi, kaip ūžauja vėjas, kaip dūzgia bitės žieduose, kaip ulba medžiuose paukščiai arba tiesiog stebiu, kaip keičiasi gamta, kaip prigyja mano sodinti augalai, auga, tvirtėja, keičia savo rūbą, užmiega ir vėl nubunda su nauja energija – kaip ir mes – žmonės.

 

Gyvenimo medžio savo sode neauginu, bet šeimos medis – ilgaamžė, senelio palikta obelis – auga. Šiai obeliai skiriu išskirtinį dėmesį, bet auginu ir daug įvairių kitų vaismedžių ir vaiskrūmių, todėl beveik visą sezoną yra kokių nors skanėstų, kuriais dalinuosi su kolegomis.

Mano sodas nėra didelis, bet jame didžiulė augalų įvairovė, todėl viskas susodinta griežtai – matematiškai – ne tik pagal rūšis, bet ir pagal augalų ūgį, vietą, šviesos poreikius bei užimamą plotą. Net ir sode sunku „pasprukti“ nuo matematikos.

Kai reikia paskirstyti laiko, erdvės ir kitus išteklius, kad viskas derėtų ir būtų kuo didesnis derlius nenaudojant daug chemijos, tai be matematikos – nė iš vietos.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *