Mąstymo žemėlapiai – veiksminga tautiškumo ugdymo priemonė

Virš tavo galvelės

Padangė melsva…

Aš – tavo gimtinė

Vardu Lietuva.

 

Anzelmas Matutis

Gimtinė, Tėvynė – tai žodžiai, kuriuos dažnai girdime minint prieš valstybines šventes. Lietuva – mūsų tėvynė, mūsų namai, sava kalba, tradicijos. Vis dėlto kyla klausimas, kaip padėti vaikams suvokti, kas jiems yra Lietuva, kodėl ji tokia svarbi ir brangi? Ugdyti tautiškumą, meilę Lietuvai pradedame jau ikimokykliniame amžiuje. Tad nusprendėme plėtoti Lietuvos temą su 5–6 metų ugdytiniais, skatindamos juos domėtis savo šalies istorija, tradicijomis.

 

Pradėjome kurdami šventišką aplinką: darželio langus papuošėme trijų spalvų laisvės paukščiais, grupėje atsirado vėliavėlių, paveikslų, kuriuose vaizduojama Lietuva, įvairių kitų tautinių simbolių.

 

Tautiškumo temą padeda plėtoti mąstymo žemėlapiai. Mąstymo žemėlapius darželyje „Žemyna“ naudojame seniai – tai šiuolaikiškas, vaizdinis mokymosi priemonių rinkinys, kuris leidžia, mums pedagogams pristatyti, o ugdytiniams geriau suvokti ir išmokti.

 

Mąstymo žemėlapius pasirenkame pagal tai, kokio mąstymo proceso ugdomojoje veikloje reikia, pavyzdžiui: atpažinti (apskritimo žemėlapis), apibūdinti (burbulo žemėlapis), palyginti (dvigubo burbulo žemėlapis), grupuoti (medžio žemėlapis), sudaryti seką (sekos žemėlapis), išskaidyti visumą į dalis (skliaustelio žemėlapis), kurti analogijas (tilto žemėlapis), rasti priežasčių ir pasekmių ryšius (priežasties ir pasekmės žemėlapis).

„Apskritimo žemėlapis“ (apibrėžimas kontekste), skirtas apibrėžti kontekstą, arba kitaip – „Viskas, ką aš žinau apie …“

 

Iš vaikų „Apskritimo žemėlapių“ aiškėja, ką jie žino apie Lietuvą, kokius tautinius simbolius gali įvardinti. Naudodamiesi šiais žemėlapiais vaikai išmoksta dalytis informacija, suvokia, kad gali smalsauti ir sužinoti daugiau.

 

Kokiais žodžiais galima apibūdinti daiktą, žmogų, veikėją? „Burbulo žemėlapis“ (apibūdinimas), skirtas apibūdinti, būtinai vartojant apibūdinamuosius žodžius (būdvardžius).

Kurdami „Burbulo žemėlapį“ vaikai apibūdina Lietuvą: gražią, mažą, bet stiprią, žaliuojančią, o svarbiausia – laisvą!

 

„Skliaustelio žemėlapis“ (visumos išskaidymas dalimis), skirtas išskaidyti visumą, parodyti struktūrą, komponentus. Visumos dalių išskyrimas padeda vaikams suvokti svarbias temos sąvokas

 

„Skliaustelio žemėlapį“ pasitelkėme kaip vaizdinę priemonę, kad geriau susipažintume su tautiniais rūbais. O šalies pavadinimo, žodžio Lietuva skaidymas atskiromis raidėmis, – padėjo vaikams įsiminti šį žodį.

 

„Sekos žemėlapis“ (sekos sudarymas), skirtas atsiminti, papasakoti ir išdėstyti įvykių seką. Naudodami sekos žemėlapį vaikai lengviau mokosi deklamuoti eilėraščius, sekti pasakas. „Sekos žemėlapiai“ – puikiausi pagalbininkai, kai vaikai vaizduoja išgirstus eilėraščius, pasakas, komentuoja juos paisydami tam tikros sekos.

Legenda „Gedimino sapnas“

 

Gyvename Lietuvos sostinėje, Vilniuje, todėl norėjome vaikus supažindinti su Vilniaus miesto įkūrimo legenda. Sekos žemėlapį vaikai kūrė pasiklausę legendos „Gedimino sapnas“.

„Tilto žemėlapis“ (analogijų paieška), skirtas rasti panašumų ir bendrumų; analogijų kūrimui. Vaikai galėjo rasti analogijų, kurios padeda suprasti, kaip svarbu turėti ir saugoti savo gimtus namus, savo žemę

 

Kurdami mąstymo žemėlapius apie Lietuvą, vaikai veikė drauge, o vaizdais, piešiniais, raidėmis, žodžiais perteikė įgytas žinias, mintis ir jausmus.

 

Laukdami Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, džiaugiamės, kad vaikai daug sužinojo apie Lietuvą, jos praeitį, tautinius simbolius. Nes meilė savo kraštui, tautiškumas turi būti puoselėjami nuo mažų dienų.