„Mąstymo mokykla“

Jelena Verbylienė
,
Kauno r. Ilgakiemio m-klos-d. ikimokyklinio ugdymo mokytoja

Mūsų visuomenėje ypač svarbus kūrybingumas, noras tobulėti, kritiškai mąstyti ir vertinti gautą informaciją. Todėl pedagogams svarbu nuolat tobulėti, kad šiomis savybėmis pasižymintis žmogus galėtų jas perduoti ir sėkmingai ugdyti besiformuojančias asmenybes.

 

2021 m. Kauno r. Ilgakiemio mokykla-darželis pateikė paraišką programos „eTwinning“ projektų konkursui ir gavo finansavimą. Tikslas: organizuoti „Mąstymo mokyklos metodo diegimas ugdymo įstaigoje“ mokymus. Gerinti mokytojų kompetencijų ugdymą, mokymo ir ugdymo turinį, įdiegti mąstymo mokyklos metodą į ugdymo turinį bei tobulinti ugdymo procesą. Aktyvinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų ir visos įstaigos dalyvavimą „eTwinning“ programoje.

 

Pirmieji mokymai – „Mąstymo mokyklos vaizdinių priemonių kryptis: mąstymo žemėlapiai“, kurių tikslas – pakeisti dėmesio centrą nuo ko mokome į kaip mokome, įtvirtinant mąstymą ugdymo procese, padedant ugdytiniams išmokti mąstymo ir elgesio strategijų, kurios padėtų mokytis. Mąstymo žemėlapiai – vaizdinis ugdymo(si) įrankių rinkinys, padedantis pačiam vaikui susikurti, suprasti ir įsisavinti temą bei generuoti idėjas.

 

Mokymai vyko 4 savaites, kuriuose dalyvavo visos ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojos. Kiekviena sesija buvo pradedama nuo refleksijos, aptariama, kaip sekėsi įgyvendinti, taikyti mąstymo žemėlapius ugdymo(si) procese. Žemėlapį rinkomės pagal tai, kokio mąstymo proceso ugdomojoje veikloje reikia: atpažinti, apibūdinti, palyginti, grupuoti, sudaryti seką, ieškoti analogijų, išskaidyti visumą į dalis, rasti priežasčių ir pasekmių ryšius. Mąstymo žemėlapiai – tik vienas iš mąstymo gebėjimus ugdančių įrankių. Kartu mes diegiame ir mąstymo įpročius, nes vaiko ugdymas(is) ir pasiekimai labai priklauso nuo elgesio įpročių: užsispyrimo įveikti klaidas, tobulėti, nuolatinio domėjimosi ir noro plėsti akiratį, tikėjimo savimi, savo gebėjimais ir pan. Visų mokymų metu pedagogai patys mokėsi kurti mąstymo žemėlapius, bendrauti ir bendradarbiauti, dalintis patirtimi.

 

Taikydami mąstymo žemėlapius ugdymo(si) procese su vaikais pastebėjome, kad vaikai greičiau suvokė vaizdinę informaciją, todėl mąstymo žemėlapių naudojimas padėjo ugdyti vaikų rašytinės kalbos gebėjimus, skatino vaiko kalbos raidą, vaikai turėjo galimybę veikti kartu, tai sustiprino vaikų mąstymą jų pačių mokymosi procese, skatino vaikus mąstyti kūrybiškai, neįprastai.

 

Mokymai padėjo pakeisti pedagogų įprotį veikti įprastais darbo metodais, suteikė žinių ir įrankių inovatyviam ugdymo proceso vykdymui. „Mąstymo mokyklos“ metodas bus integruojamas į visą ugdymo procesą bei taikomas visoje ugdymo įstaigoje. Toliau tobulinsime žinias, naudosime mąstymo įrankius, organizuosime profesinius dialogus – gerosios patirties sklaidai, bendrausime ir bendradarbiausime.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.