Mąstymo kultūra: konkrečiomis strategijomis mąstymo įpročių link

Neringa Šakinienė, Lina Spalvienė, Živilė Meškėlienė
,
Vilniaus tarptautinės m-klos mokytojos

Kodėl planuodami pamoką mokytojai turėtų pradėti nuo klausimo „Kokių mąstymo įpročių norėčiau išmokyti savo mokinius?“ Kodėl mąstymo kultūros diegimas turėtų rūpėti visai mokyklos bendruomenei? Kodėl mąstantis žmogus yra būtinas šiuolaikiniam pasauliui? „Trys kodėl“ (angl. „The 3 Y’s?“) yra viena iš mąstymo rutinų, kurią sukūrė Harvardo projekto „Zero“ tyrėjai, siekdami vizualizuoti mąstymo kelią, kai į situaciją žvelgiame kompleksiškai, pradėdami sąsaja su savimi ir baigdami pasauliu.

 

Šiuos klausimus sau uždavė ir Vilniaus tarptautinė mokykla, 2020 m. rudenį pradėjusi vykdyti „Erasmus+“ KA2 projektą „Matomo mąstymo rutinos kaip priemonė kultūriniam išprusimui lavinti“. Projekto partneriai: II Liceum Ogolnoksztalcace im. ks. Jana Twardowskiego w Debicy (Lenkija), Nuestra Señora del Sagrado Corazon (Ispanija) ir Prirodomatematicheska Gimnaziya „Vasil Drumev” (Bulgarija). Projekto tikslas – kurti mąstymo kultūrą organizacijose ir lavinti kultūrinę mokinių bei mokytojų kompetenciją.

 

Planuodami šį projektą svajojome apie mokinių mainus, mokytojų susitikimus, tačiau visas veiklas dėl karantino teko perkelti į virtualią erdvę. Nepaisant šio netikėto iššūkio, metams baigiantis galime pasidžiaugti, kad pokytis mokyklose vyksta: mokytojai mokosi labiau įsiklausyti į mokinių mąstymą, mokiniai atranda daugiau pasitikėjimo dalytis savo mintimis, stiprėja jų įgūdžiai vaizduoti, įvardyti mąstymo kelią.

 

Pirmaisiais projekto vykdymo metais pokyčių savo bendruomenėse siekėme keliais būdais: vyko mokymai mokytojams ir veiklos mokiniams nuotoliniu būdu. Mokymus mokytojams vedė amerikiečių edukologas Mark‘as Church‘as, projekto „Zero“ (tai 1967 m. pradėtas Harvardo universiteto projektas, kuriuo siekiama suprasti ir stiprinti mąstymą, kūrybiškumą mokantis meno ir kitų disciplinų) konsultantas. Viena iš šio projekto sričių – matomo mąstymo lavinimas. Kartu su konsultantu ėmėme stiprinti mąstymo kultūrą savo mokykloje planuodami pamokas, nukreiptas ne vien į turinį, bet ir į mąstymo įgūdžius, vartodami mąstymą apibrėžiančią kalbą, skatindami mokinius struktūruoti mąstymą įvairiomis rutinomis. Siekiame, kad gilesnės įžvalgos taptų įpročiu įvairių dalykų pamokose.

 

Mokymų dalyviai pabrėžia, kad visi susitikimai su M. Church‘u buvo labai prasmingi. Mąstymo kultūros tema išnagrinėta iš įvairių perspektyvų, keliant klausimus, hipotezes, ieškant įrodymų. Ir visa tai pavyko, nes mokytojai savo mintimis dalijosi taikydami mąstymo rutinas. Išbandę praktiškai jas perkeldavo į savo pamokas su mokiniais, o naujuose susitikimuose nagrinėdavo sukauptas patirtis, mokydamiesi iš vieni kitų refleksijų, keldamiesi naujus siekius, tobulindami pamokų planus. Gerosios patirties pavyzdžius pristatysime mokytojų bendruomenei kitais mokslo metais.

Projekto metu prisijaukinome naują terminą – mąstymo rutinos (angl. thinking routines). Kodėl ne strategijos, būdai, metodai? M. Church‘as akcentuoja, kad skirtingomis aplinkybėmis nuolat taikydami tuos pačius mąstymo žingsnius, ilgainiui susiformuojame įprotį. Mokiniai, iš pradžių mokytojo iniciatyva taikę mąstymo rutiną, vėliau vis dažniau ima savarankiškai mąstyti tuo pačiu būdu, sąmoningai jį renkasi kaip mąstymo struktūrą. Todėl visi, ir mokytojai, ir mokiniai, turime mokėti įvardyti, atpažinti mąstymo būdus. Stebime, apibūdiname objektą ar keliame klausimus, hipotezes, o gal kuriame sąsajas, nagrinėjame skirtingus požiūrius, darome išvadas? Tik aiškiai žinodami, kokiu mąstymo keliu norime mokinius vesti, pasirinksime tinkamas rutinas ir taikliai jas integruosime į pamokos turinį.

 

Tikslinė projekto moksleivių grupė – vyresnių klasių mokiniai – irgi pajuto šio projekto veiklų naudą. Virtualių susitikimų metu 8–9 klasių moksleiviai diskutavo įvairiomis temomis: nuo įprastų pašnekesių apie šalies tradicijas, miestus, kasdienį gyvenimą iki sudėtingų diskusijų apie pamatines sąvokas, kaip nepriklausomybė, laisvė, lygybė. Mąstymo rutinos įgalino moksleivius savo mąstymą padaryti matomu, todėl idėjos tapo aiškesnės, giliau diskutuotinos, atviros naujiems klausimams. Mokiniai stebėjosi savo minčių originalumu, gebėjimu įsiklausyti į pašnekovų nuomones, džiaugėsi atrastomis naujomis perspektyvomis, nes susitikimo metu įvairių konceptų suvokimas ne pasikeitė, o pagilėjo.

 

Moksleivių refleksijos dar kartą patvirtino būtinybę stiprinti mąstymo kultūrą mokyklose. Norėdami įveikti ateities iššūkius, jauni žmonės turės mokėti mąstyti, planuoti ir kelti klausimus, įsiklausyti ir siūlyti kūrybiškus sprendimus. Kad viso to išmoktų, pirmiausia mąstymas turi būti matomas, aptariamas. Tikimės, kad tai padaryti pavyks projekto metu įvaldytais konkrečiais įrankiais ir nauju požiūriu į mąstymą.

Daugiau apie projektą ir jo veiklas skaitykite čia.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.