„Mąstymo įrankių“ taikymas Kėdainių lopšelyje-darželyje „Puriena“

Kėdainių lopšelyje-darželyje „Puriena“ aktyviai įgyvendindami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Kryptingas vaikų mokymosi mokytis kompetencijų ugdymas taikant „Mąstymo įpročių“ metodą“, įstaigos pedagogai į vaikų ugdymo procesą diegia įvairius „Mąstymo kultūros ugdymo mokyklų“ taikomus elementus ir įrankius: mąstymo žemėlapius, De Bono kepures, atkaklumo mąstymo įprotį, aukštesniuosius lygio klausimus.

Mąstymo žemėlapius aktyviai taikome jau porą metų ir jų naudą tikrai pastebėjome. Mokytojos vaikų ugdymo procese taiko 8 mąstymo žemėlapių tipus, siekiant skirtingų tikslų: apskritimo – apibrėžti; burbulo – apibūdinti; dvigubo burbulo – palyginti; tilto – įžvelgti analogijas; medžio – grupuoti ir išrinkti; sekos – sekti; skliaustelio – išskaidyti; priežasties, pasekmės – rasti įvairias priežastis ir jų pasekmes. Taikydami mąstymo žemėlapius, mes siekiame jau nuo mažų dienų įtvirtinti ir sustiprinti vaikų mąstymą jų pačių mokymosi procese, taip paskatinant vaikus mąstyti kūrybiškai, neįprastai ir reflektyviai.

Šiais mokslo metais pradėjome taikyti ir De Bono kepures bei atkaklumo mąstymo įprotį. Šešių spalvotų De Bono kepurių metodas sutelkia mąstymą, sudaro sąlygas kūrybiškai mąstyti, padeda geriau bendrauti grupėje, palengvina sprendimų priėmimą. Atkaklumo mąstymo įprotį pasirinkome dėl to, jog pastebėjome, kad vaikai greitai nuleidžia rankas, kai sunku, tiesiog pasiduoda, tad mums puikiai tiko šis mąstymo įprotis, kurį taikant kiekvienas mokytojas grupėje išsikėlė 5 atkaklumo taisykles, kurios motyvuoja vaikus nepasiduoti ir visomis jėgomis siekti tikslo. Kaip pavyzdį pasirinkome animacinio filmuko veikėją „Turbo sraigė“, kuri vaikus nuolat motyvuoja nepasiduoti, net jei sunku patikėti savo sėkme.

Taikydami įvairius „Mąstymo mokyklos“ elementus ir įrankius, pastebime, jog stiprėja ne tik vaikų mąstymo įgūdžiai, į situacijas vaikai bando žiūrėti iš įvairių pusių, jie tampa kūrybiškesni, nebijo fantazuoti, analizuoti, diskutuoti konkrečia tema. Šių įrankių naudojimas praturtina kasdienę vaikų veiklą, ugdymo(si) objektas nagrinėjamas iš visų pusių – analizuojant per pasirinktą mąstymo žemėlapį ar De Bono kepures. Daug įtakos turi ir aplinka. Vaikus kiekvieną dieną grupėje supa pačių sukurti įvairūs mąstymo žemėlapiai, De Bono kepurės, atkaklumo plakatas. Sugrįžę į darželį, jie kiekvieną dieną vis prieina prie mąstymo žemėlapių ir juos vėl iš naujo drauge tarpusavyje aptaria, analizuoja. O veikdami ar bendraudami kartu vaikai įvardija, kokia De Bono kepurė mums dabar tiktų. Pavyzdžiui: „Man reiktų raudonos kepurės“ – „Noriu papasakoti, kaip šiandien jaučiuosi“ (raudona De Bono kepurė skirta emocijomis ir jausmams atskleisti).

Taikydamos šiuos mąstymo įrankius, mes, mokytojos, lygiai taip pat turime aktyviai mokytis, kaip veiksmingai pritaikyti šiuos „Mąstymo mokyklos“ elementus vaikų ugdymosi procese. Todėl dalyvaujame įvairiuose projekto mokymuose, kurių metu esame supažindinamos su įvairiais mąstymo įrankiais. Tačiau to neužtenka – kiekvieną savaitę visos mūsų įstaigos mokytojos reflektuoja tarpusavyje, aptaria, kaip sekėsi pagal tam tikras ugdymo temas pritaikyti įvairius mąstymo įrankius. Mokomės viena iš kitos, dalijamės gerąja patirtimi, padedame toms mokytojoms, kurioms sunkiau sekasi, išskiriame vienos ar kitos įgyvendintos veiklos privalumus. Tokios bendros refleksijos padeda augti visiems kartu. Vieningai siekiame tapti „Mąstymo kultūros ugdymo darželiu“ ir manome, kad esame teisingame kelyje, kasdien sekasi vis geriau, o ir mums, mokytojoms, visi šie metodai atrodo ne tik inovatyvūs, bet ir veiksmingi.

+10

0