Mano darbo pamokoje metodų bankas

Vilma Vilkytė-Žemaitaitienė
,
Vilniaus lietuvių namai

Pasak garsaus profesoriaus Stasio Šalkauskio: „Mokomasis metodas apskritai yra racionalaus mokymo būdas, nukreiptas į mokymo tikslą ir suderintas su mokinio prigimtimi ir su mokomojo dalyko ypatybėmis.“ Dabartinių mokinių apklausos ir moksliniai tyrimai rodo, kad mokiniams ypač nepatinka tradiciškai vedamos pamokos, nes toks dėstymas vienodas, nuobodus. Iki šiol labai daug mokytojų iš esmės stengiasi mokiniams suteikti kuo daugiau informacijos. Dabartinės mokymo programos sudaro galimybę taikyti naujoviškus metodus, kurie skatina mokinių savarankiškumą, loginį mąstymą, aktyvų dalyvavimą ugdymo procese. Šiandienos mokyklai turi rūpėti ugdyti visapusišką žmogų, o ne vien tik perteikti jam žinias.

 

Ne visi metodai mokymo požiūriu yra vienodai vertingi. Koks mokymo metodas yra geriausias, galima pasakyti tik tada, kai tiksliau įvertinamos mokinių savybės (amžius, motyvacija, ankstesnis mokymasis ir rezultatai) ir mokymo tikslai. Vieni metodai geriau padeda išmokyti vienus mokinius, kiti – kitus. Kiekvieną mokymo metodą pritaikyti praktikoje galima labai įvairiai, net ir tada, kai mokymo medžiagos turinys yra maždaug toks pats. Šiuolaikinei pamokai taikytini integralūs, daugiasluoksniai mokymo metodai.

 

Kiekvienas aptariamas metodas – tai daugybė galimybių, leidžiančių:

  • integruoti kelis mokomuosius dalykus (nebūtinai tik programinius);
  • diferencijuoti užduotis, laiką ir medžiagą;
  • pažvelgti į viską kūrybiškai, lanksčiai;
  • taikyti įvairias terapijos ir savianalizės galimybes;
  • suteikti galimybę ieškoti, pažinti ir atrasti;
  • leisti „užsidirbti“ pažymį.

 

XXI a. mokytojui tenka ieškoti naujoviškų, itin lanksčių ir integralių darbo metodų. Jeigu leisime sau į ugdymo procesą pažvelgti kūrybiškai ir išradingai, mums pavyks. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad žemiau aptariami metodai tinka visoms amžių grupėms ir visų dalykų pamokoms. Jie leidžia medžiagą struktūruoti, kurti vaizdinius per asociacijas, yra lengvai priimami, įsimenami ir pritaikomi mokinių.

Pristatysiu kelis senus, bet iš naujo atrastus metodus.

 

Mandalų metodas. Mandalos – centruotas, simetriškas piešinys apskritime. Tai universalus pasaulio vienovės, sveikatos ir sėkmės simbolis, dar vadinamas maginiu apskritimu. Pedagoginiame darbe tai – žinių koncentravimas, įtvirtinimas, susitelkimas ir kūrybiškumas. Puikiai tinka diferencijuojant ar integruojant užduotis.

 

Metodo panaudojimo galimybės:

  • mokantis naujų žodžių;
  • sisteminant rašybos taisykles;
  • sisteminant datas ir įvykius;
  • mokantis matematikos;
  • mokantis daugybos ar dalybos;
  • integruojant kelis dalykus;
  • medituojant ir atsipalaiduojant.

 

1 užduoties pavyzdys

Pateiktus žodžius pagal rašybos sunkumo lygį (individualiai) sudėliokite į pateiktą schemą, šalia aiškinkite (-ės) jų rašybą: drasko, gąsdinti, grasinti, išsigąsti, galąsti, grasyti, saulėgrąžos, mąžta, vąšas, samanos, šalo ir t. t.

 

2 užduoties pavyzdys

Užduotis po skaityto ir aptarto teksto (tinka doriniam ugdymui, istorijai ir literatūrai), pristačius Rytų kultūros ir religijos savitumą ir prasmę, aptarus lietuvių tradicijas ir tautinius raštus, tautinius drabužius. Užpildykite, išpieškite antrąją mandalos dalį, naudodami TIK lietuviams būdingus etninius raštus. Puiki galimybė dirbti poromis arba grupėmis.

 

Minčių žemėlapis (minčių lietus, minčių koliažas). Žemėlapis padeda mums lengviau susiorientuoti aplinkoje, surasti kelią į norimą vietą. Tonio Buzano sukurtas metodas „Minčių žemėlapis“ (1993) taip pat padeda atrinkti svarbiausius dalykus ir nuosekliai bei sklandžiai reikšti mintis.

 

Metodo panaudojimo galimybės:

  • ieškant naujos informacijos;
  • įtvirtinant žinias;
  • kartojant medžiagą;
  • savikontrolei, įsivertinimui;
  • analizuojant kūrinius, veikėjus, jų mintis ir emocijas;
  • svarstant etikos, filosofijos, psichologijos ar tikybos klausimus;
  • išgryninant vieną svarbią temą ar problemą;
  • aiškinantis priežastis ir pasekmes;
  • tinka darbui grupėmis ar poromis.

 

3 užduoties pavyzdys

Lapo viduryje užrašoma (ir pavaizduojama) pagrindinė svarstomo klausimo tema. Pagrindinės idėjos pažymimos kaip medžio šakos, išsišakojančios iš centre esančios temos. Prie kiekvienos medžio šakos prijungiamos mažesnės šakelės, kurios logiškai susijusios su pasirinktos šakos tema. Minčių žemėlapis gali būti redaguojamas (pridedamos kilusios naujos mintys ir idėjos, besikartojančios ir nereikalingos – pašalinamos).

 

4 užduoties pavyzdys

Savianalizė, arba psichologinių vaidmenų žaidimas. Žmogaus emocijos ir jų niuansai.

Per vidurį nupieškite emociją ir pasvarstykite, kodėl ji tokia, kokie veiksniai tai lėmė. Arčiausiai esantį laukelį užpildykite elgesį lėmusiu veiksniu, žodžiu, daiktu, detale ir t. t.

Tai gali būti kelių dienų ar net savaičių savianalizės darbas, kuris padės geriau save pažinti.

 

Palinkėjimas Sau, Mums ir Jums – žvelkime paprasčiau, naudokimės bendražmogiškais simboliais, nebijokime klysti ir mokykimės iš mokinių… Mėgaukimės tuo, ką darome.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.