Lyderystės modelio taikymas ikimokyklinio ugdymo įstaigoje kaip besimokančioje organizacijoje

Erika Rynkevičienė
,
Vilniaus l.-d. „Berželis“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Lyderystė apibrėžiama kaip elgsena, daranti įtaką sekėjų požiūriui ir veiksmams, einant konkretaus tikslo link. Kasdienė vadovo veikla ir vadovavimas įstaigai nėra lyderystė. Apie 70 proc. darbuotojų iš vadovo, kaip lyderio, tikisi įkvepiančios vizijos. Lyderis ne tik turi turėti ilgalaikę viziją, bet ir mokėti ją perteikti.

 

Remiantis Marks, Printy, 2003; Mulford, Silins, 2003 požiūriu apie lyderystę mokykloje, galima suformuluoti ikimokyklinio ugdymo įstaigos lyderystės sampratą.

 

Į ateitį besiorientuojančiose ugdymo įstaigose veiksminga ir rezultatyvi lyderystė apima:

  1. bendruomenės narių komandinį darbą ir veikimą kartu;
  2. iniciatyvos imasi ir atsakomybę prisiima mokyklos vadovas ir kiti mokyklos bendruomenės nariai: pedagogai, ugdytiniai, jų tėvai.

 

Pasak Leonienės (2001), besimokančiai organizacijai būdinga: stebėti aplinką, suprasti naujovių svarbą, kiekvieną naują užduotį vertinti kaip galimybę mokytis. Besimokanti organizacija – tai vieta, kur suderinami du esminiai organizacijos konkurencingumo elementai: strategijos plėtra ir asmeninis tobulėjimas (Karash, 1995, cituojama pagal Gudauskas ir Jokubauskienė, 2012).

 

Kai nauji gebėjimai pasiekia tam tikrą lygį, individas jau sugeba įžvelgti reiškinio priežastis, nors anksčiau matė tik rezultatą. Tokie nauji gebėjimai bei suvokimas keičia kiekvieno asmens nuostatas, požiūrius ir įsitikinimus. „Mokymosi ratas“ ir yra besimokančios organizacijos, kuriai svarbu ne tik darbuotojų gebėjimų lavinimas, bet ir individualaus, ir grupinio mąstymo keitimas, funkcionavimo esmė. „Mokymosi ratas“ sukasi nuolat sąveikaudamas su veiklos erdve; tai individą organizacijoje supanti socialinė aplinka ir jos formavimo(si) procesas.

Nauja vadovavimo kokybė ir lyderystės samprata:

  1. Besimokančioje organizacijoje vadovai priimami kaip pavaldinių tobulėjimo skatintojai.
  2. Lyderystė besimokančioje organizacijoje yra visuotinis reiškinys.
  3. Joje lyderiais gali tapti visi, nors lyderio vaidmenį sprendžiant problemas ir kintant situacijai gali natūraliai pakeisti vykdytojo ar atlikėjo vaidmuo.
  4. Lyderystės projekcijos, atsižvelgiant į pagrindinę ikimokyklinio ugdymo įstaigos misiją, aptariamos remiantis lyderystės mokymui nuostatomis.

 

Lyderystės mokymui bruožų tyrimams dažniausiai taikomas Hallinger ir Murphy modelis (1985), turintis tris lyderio mokymui veikimo dimensijas:

  • apibrėžti mokyklos misiją;
  • valdyti mokymo programą;
  • remti palankų mokymuisi mokyklos klimatą.

 

Ikimokyklinio ugdymo misijos apibrėžimo dimensiją sudaro dvi funkcijos:

  1. suformuluoti aiškius įstaigos tikslus;
  2. komunikuoti juos ugdymo įstaigos bendruomenei.

Direktorius turi dirbti su pedagogais ir administracija, siekdamas užtikrinti, kad įstaiga turėtų aiškius realiai pamatuojamus tikslus, susietus su ugdytinių pažanga. Direktorius supažindina su šiais tikslais visą mokyklos bendruomenę.

 

Palankaus mokymuisi klimato kūrimo užtikrinimo dimensijai priklauso nemažai vadovo atliekamų funkcijų:

  • prižiūrėti (saugoti) ugdymui skirtą laiką;
  • remti profesinį tobulėjimą;
  • palaikyti aukštą skaidrumo lygį;
  • skatinti pedagogus;
  • skatinti ugdymą(si).

Ugdymo programos valdymo dimensija apima tris funkcijas:

  • prižiūrėti ir vertinti ugdymo procesą;
  • koordinuoti ugdymo turinį;
  • stebėti ugdytinių pažangą.

 

Lyderystės modelio taikymas

 

Naudota literatūra:

https://lyderis.eu/lyderyste/lyderyste/

Socialinis ugdymas 21(32).indb (vdu.lt)

https://www.researchgate.net/publication/238399806_Leadership_for_Organisational_Learning_and_Improved_Student_Outcomes-What_Do_We_Know

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.