Lituanistinis švietimas šiemet sulaukė didžiulio susidomėjimo

Nėra geresnio būdo mylėti Lietuvą, kaip mylėti lietuvių kalbą. Ši mintis buvo bene svarbiausia susirinkusiems į Pasaulinį lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forumą. Šis forumas skirtas pradėti nuotolinių studijų kursus užsienyje gyvenantiems ir dirbantiems mokytojams, o taip pat įvairiose pasaulio šalyse lietuvių kalbos, kultūros bei istorijos besimokantiems studentams.

Mokytojo svarba – didžiulė

 

Forumo dalyviai kėlė klausimus, kas yra lituanistinis švietimas, kaip turėtų šiandienos sąlygomis dirbti lituanistikos studijų mokytojai, kaip būtų galima labiau suvienyti pasaulio lietuvius. Dalintasi nuomonėmis apie lietuvybės sklaidos galimybes, lituanistinio ugdymo svetur patirtis, šio ugdymo procesus ir svarbą.

 

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) jau daugiau nei 19 metų rengiami lietuvių kalbos ir kultūros kursai užsieniečiams bei trečius metus organizuojamos intensyvios lituanistikos studijos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Kaip pastebėjo VDU rektorius prof. dr. Juozas Augutis, užgriuvusi Covid-19 neganda šiek tiek atskyrė lituanistinio ugdymo dalyvius, tačiau kartu suteikė ir naujų galimybių, kurias svarbu išnaudoti.

„Vytauto Didžiojo universitetas neseniai prisiėmė dar vieną misiją – rengti mokytojus. Ryšys per mokytoją – labai svarbus. Tai buvo svarbu prieš šimtmečius, aktualumas nė kiek nesumažėjo ir dabar. Ne be reikalo kreipiamas dėmesys į mokytojus, dirbančius ne Lietuvoje, bet lietuviškose mokyklose ir lietuvių centruose užsienyje“, – kalbėjo VDU rektorius.

 

Anot jo, mokytojo, ypač lituanisto, svarba – neišmatuojama. Tai, kad Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume dalyvauja beveik 120 klausytojų, rodo, jog lietuviai turi plačių galimybių sklisti po pasaulį, išlaikydami tai, kas mus visus sieja: kalbą ir meilę kalbai. O tai įmanoma tik mokytojų dėka.

„Viena pagrindinių užduočių – pasiekti, kad Lietuvoje būtų atkurtas mokytojo prestižas, jo vieta būtų ant aukščiausios pjedestalo“, – teigia prof. dr. J. Augutis.

 

Svarbiausia – meilė lietuvių kalbai

 

VDU Švietimo akademijos kanclerė prof. dr. Vilija Salienė atkreipė dėmesį, jog lietuvių kalbos mokytojas ne Lietuvoje – tai žmogus, kuris moko ne tik kalbos. „Lietuvių kalbos mokytojas užsienyje – visų pirma brandina jauną žmogų – lietuvybės dvasia. Ne problema, jei mokytojai daro klaidų netaisyklingai kalbėdami – klaidų darome visi ir jos leidžia tik tobulėti. Kur kas svarbiau, kad jie, mokytojai, tampa lietuvybės puoselėtojais, lietuvių kultūros sergėtojais svetur, bei tiesia tiltus vaikams sugrįžti į Lietuvą“, – mano prof. dr. V. Salienė.

 

Jos teigimu, lietuvių kalbos mokytojais užsienyje tampa ne tik lietuviai, bet ir mūsų kalbą bei kultūrą pamilę užsieniečiai. Jie tampa pačiais geriausiais lietuvybės ambasadoriais. „Lietuvių kalbos pamokas ir Lietuvoje, ir svetur turi vesti žmonės, kurie iš tiesų myli lietuvių kalbą. Tuomet bus viskas gerai“, – neabejoja prof. dr. Vilija Salienė.

 

Jai pritaria ir Nacionalinės bibliotekos Dokumentų paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė – tyrėja dr. Dalia Cidzikaitė.  Anot jos, šiandien lietuvių kalbos mokytojas turi būti labai plačių pažiūrų. „Žmones motyvuoja mokytis lietuvių kalbos, kuomet pradedi kalbėtis apie jam rūpimus dalykus. Antai vienas mano studentas labai domisi vėžlių gyvenimu. Ir vieną iš savo augintinių jis pavadino Žemyna. Manau, kad po šių kursų galėsiu daugiau apie vėžlius papasakoti“, – pajuokavo D. Cidzikaitė.

 

Forumą moderavusi VDU Tarptautinių ryšių departamento Švietimo akademijos Tarptautinių ryšių skyriaus vadovė, lietuvių kalbos ir kultūros kursų vadovė Vilma Leonavičienė stebėjosi, kad lituanistikos kursų poreikis – iš tiesų didelis, tai rodo dalyvių skaičius: 115 studentų iš įvairių pasaulio, 25 užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai iš 10 pasaulio šalių, kurie nuotoliniu būdu tobulins lietuvių kalbos, pedagoginius ir kitus įgūdžius, dalinsis patirtimi su Lietuvos pedagogais, kultūros, meno atstovais.

„Lietuvybę, lietuvių kalbos ir kultūros šventę švęs 37 šalys. Neabejojame, kad šios nuotolinės studijos turės kitokią kokybę, iššūkį“, – sako V. Leonavičienė.

Anot jos, įprastai studijos vyksta Lietuvoje, gyvai susibūrus lituanistinio ugdymo mokytojams ir studentams iš viso pasaulio. Todėl, kursai nuotoliniu būdu yra ir iššūkis, nes labai trūks natūralaus žmogiško kontakto. Bet drauge randasi ir naujų galimybių.

 

Forume dalyvavęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša akcentavo lietuvių kalbos spalvingumą, turtingą žodyną, išskirtinumą. „Galvodamas apie nuostabius žmones, kurie sėdi čia ir ten, toli, suprantu, kokio reikia pilietiškumo, didžiulio noro būti mūsų kultūros dalimi ir skleisti nuostabią kultūrą. Mūsų kultūra – nuostabi, įstabi ir pasauliui esame įdomūs todėl, kad esame saviti, kitokie. Nors esame tie patys žmonės – tradicija, kalba, aplinka mus daro savitais“, – kalbėjo E. Jovaiša.

 

Pasak jo, reikėtų dar nors šiek tiek kilstelėti lituanistinio švietimo kokybę. Tam reikia ir didesnio finansinio palaikymo. „Krūptelėti verčia išgirdus, jog pakibęs klausimas dėl lituanistikos centrų finansavimo. Manau, kad šis klausimas turėtų būti aiškus, neturėtų kilti jokių dvejonių. Juk puikiai suprantame – negalime remtis vien švietimui atsidavusių žmonių entuziazmu. Nevalstybiška būtų neskirti lituanistikos centrams finasavimo“, – samprotauja E. Jovaiša.

 

Programa – įvairiapusė

 

Po visą pasaulį pasklidusios lietuvių diasporos lituanistinio švietimo veiklą sutiko globoti pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė, taip pat dalyvavusi Pasauliniame lietuvių kalbos ir kultūros vasaros forume. Ji teigia, kad šio forumo dalyviai prisideda prie stiprios, vieningos valstybės, vieningos kultūrinės bendruomenės formavimo lituanistiniu švietimu ir lietuvių kalbos sklaida pasaulyje.

 

„Pasaulio lietuvių bendruomenės švietimo tarybos atlieka labai svarbų darbą koordinuodamos lituanistinį švietimą daugybėje šalių. Tai leidžia užsienyje gyvenantiems, ar čia dirbti atvykusiems, lietuvių vaikams mokytis lietuvių kalbos. Išsikelkime tikrai ambicingą, modernios XXI amžiaus Pasaulio lietuvių bendruomenės tikslą išsaugoti lingvistinį perlą lyginamajai kalbotyrai. Lietuvių kalba – unikumas, lietuvių kalba yra raritetas“, – kalbėjo D. Nausėdienė.

 

Šių metų nuotolinių lituanistikos studijų programoje dirbs studentai, dalyvaujantys pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektą „Inovacijos lituanistikoje: nuo mokslo iki praktikos“, „Erasmus+“ programą, Baltistikos centrų iniciatyvas, taip pat teikusieji paraiškas Švietimo mainų paramos fondui, studentai ir dėstytojai iš įvairių pasaulio šalių, vedami pačių įvairiausių motyvų, turintys lietuviškų šaknų.

 

Studijų programa – daugiasluoksnė. Ją sudaro didaktikos, istorijos, kultūrologijos ir kitų dalykų paskaitos, virtualios ekskursijos, gerosios patirties diena, jos metu užsienyje dirbantys mokytojai dalysis įžvalgomis su kolegomis Lietuvoje, diskutuos tapatybės klausimu, bendradarbiaus su VDU Pasaulio lietuvių universiteto komanda, įvairių Lietuvos švietimo bei kultūros institucijų atstovais.

 

VDU dėstytojai ir mentoriai, lituanistinių mokyklų mokytojai ir užsieniečiai nuotoliniu būdu kurs pasaulio lietuvių tinklą. Naujo formato kursai skatins ieškoti naujų būdų tyrinėti lietuvybę, dar stipriau ją atrasti artimoje aplinkoje.

 

Vygaudo Juozaičio nuotraukos