Lituanistinio švietimo aktualijos

Rugsėjo pabaigoje Vilniuje vyko užsienio šalyse besisteigiančių lituanistinių mokyklų ir mokytojų, pradedančių dirbti lituanistinėse mokyklose, kvalifikacijos tobulinimo seminaras. Lituanistinio švietimo aktualijas per renginį pristatė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičienė.

Lituanistinio švietimo stiprinimo kryptys šiuo metu yra padėti stiprinti ugdymo procesą, pagelbėti mokytojams, padėti vaikams sugrįžti į Lietuvą – bendrojo ugdymo ar aukštąsias mokyklas. Kitas svarbus uždavinys – baltistikos centrų pasaulio universitetuose plėtra.

 

Pagrindinė pagalbos rūšis – neformaliojo lituanistinio švietimo projektai. „Kasmet skelbiame projektų konkursą, taip remiame lituanistinių mokyklų tarpusavio bendradarbiavimą, mokytojų kvalifikacijos tobulinimą. Paramą galima gauti įvairiems renginiams. Siekiama, kad kuo daugiau mokyklų bendradarbiautų tarpusavyje, su Lietuva, kad naudą pajustų kuo didesnė tikslinė grupė. Dažniausiai šalyje veikia ne viena, o kelios lituanistinės mokyklos, todėl norime, kad jos bendradarbiautų“, – paaiškino V. Rinkevičienė. Konkursas vyksta kasmet nuo 2014 m. Pagrindinės finansavimo kryptys – apsirūpinti mokymo priemonėmis, įvairia tautine atributika, nes 2018-aisiais minėtas atkurtos Lietuvos 100-metis, Pasaulio lietuvių metai, per šiuos dvejus metus nemažai projekto lėšų skirta tautiniams kostiumams įsigyti (tokį norą pareiškė 52 lituanistinės mokyklos).

 

Nuo 2014 m. gyvuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų praktikos užsienio lituanistinėse mokyklose projektas, jame dalyvavo apie 200 studentų. Atlikdamas praktiką užsienyje, studentas plečia akiratį, tobulėja kaip asmenybė, susipažįsta su kita kultūra. Naudos gauna ir lituanistinė mokykla – priima naują, jauną mokytoją iš Lietuvos. Tai – smagu vaikams, be to, taip suteikiama pagalba ugdymo įstaigai: jauni, kūrybingi studentai padeda organizuoti renginius, atveža naujų idėjų, kitaip veda pamokas. Šią praktiką administruoja Švietimo mainų paramos fondas, kvietimą rudenį išplatina Užsienio lietuvių skyrius. Per pirmąjį etapą sužinoma, kiek mokyklų norėtų priimti studentus. Pildant prašymą, galima nurodyti, kokios specialybės studento reikia (lietuvių kalbos, meno, sporto srities). Vasario–balandžio mėnesiais informacija siunčiama aukštosioms mokykloms, prasideda bendradarbiavimas tarp lituanistinės mokyklos ir studentų. Iki birželio 1 d. paprastai patvirtinamas išvykstančių studentų sąrašas, mokslo metų pradžioje jie ruošiasi atvykti į praktikos vietas. Praktika trunka nuo 2 iki 6 mėnesių, nors yra buvęs atvejis, kai JAV mokykla norėjo, kad studentas pasiliktų vieneriems mokslo metams – esant būtinybei ir studentų galimybei, praktika gali trukti ilgiau. Studentai gali ne tik ruoštis pamokoms bei jas vesti, bet ir padėti organizuoti renginius, kurti ar administruoti interneto svetainę, dirbti archyve ir pan. Jų pagalbos dažnai prašo ir vietos lietuvių bendruomenė.

Mokinių pasiekimų vertinimas

 

Dažnai tėvams kyla klausimas, kokia nauda iš lituanistinės mokyklos, kaip žinoti, ką vaikas pasiekė? Lietuvoje nacionalinis mokinių pasiekimų vertinimas vykdomas nuolat (dalyvauja 2, 4, 6 ir 8 klasių mokiniai). Nuo 2014 m. jis pradėtas ir lituanistinėse mokyklose – dvi Airijos mokyklos panoro šiuos testus išbandyti savo ugdymo įstaigose. Bandymas pavyko sėkmingai, kai kurie vaikai pasirodė geriau nei Lietuvoje besimokantys jų bendraamžiai. Šis vertinimas (vyksta kasmet pavasarį) nereiškia, kad lituanistinė mokykla vertinama ir reitinguojama – tai galimybė ugdymo įstaigai įsivertinti ir stebėti vaikus, spręsti, ar nereikia pokyčių. Užsienio lietuvių skyrius skelbia informaciją apie šį vertinimą, laukia, ar atsiras norinčių, suteikia prisijungimo duomenis. Pastaruosius trejus metus šį vertinimą kasmet atlieka daugiau nei 20 lituanistinių mokyklų.

Lietuvių kalbos kaip negimtosios testavimo sistema

 

Idėja buvo inicijuota 2014 m. 2018 m. prasidėjo ES struktūrinių fondų projektas lietuvių kalbos testavimo sistemai sukurti. Siekiama parengti analogišką sistemą užsienio kalbų testams, kuriais nustatomi kalbos mokėjimo lygiai (A, B ir C) pagal Bendruosius Europos kalbų metmenis. Tam reikia keisti teisinę bazę, parengti įvairaus lygmens testus skirtingo amžiaus vaikams ir suaugusiesiems. Šiuo metu vykdomuose bandomuosiuose projekto testuose jau dalyvavo JAV ir Europos lituanistinės mokyklos.

„Mokinius, baigusius lietuviškas mokyklas užsienyje ar lituanistines mokyklas, kviečiame studijuoti Lietuvoje. Kasmet sulaukiame nemažai sugrįžtančių lietuvių. Daugiausia – iš etninių žemių: Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, bet džiaugiamės, kad atvyksta ir iš kitų šalių: Jungtinės Karalystės, Vokietijos, daugėja atvykstančių iš JAV, sulaukiama lietuvių ir iš Kanados, Argentinos, Venesuelos. Šiems vaikams reikia išskirtinės pagalbos – ŠMSM jiems skiria stipendijas. Stojantiesiems prie konkursinio balo pridedami 1–2 balai: vienas pridedamas visiems lietuviams, kurie grįžo studijuoti, dar vieną gauna formaliojo švietimo įstaigų abiturientai. Stengiamasi sudaryti palankias sąlygas ir studijoms magistrantūroje. Tai vienas iš motyvaciją skatinančių dalykų kuo ilgiau, kuo daugiau mokytis lituanistinėse mokyklose.

Parama lituanistikos ir baltistikos centrams

 

Pasaulyje gyvuoja 39 baltistikos centrai. Naujai besikuriančioms mokykloms rekomenduojama pasidomėti, ar netoliese yra įsikūręs toks centras, su kuriuo būtų galimybė užmegzti ryšius, nes ten mokosi studentai, kurie studijuoja lietuvių kalbą, dirba dėstytojai (16 jų yra remiami ŠMSM lėšomis), mokslininkai. Kasmet šie centrai gauna paramą, remiamas jų bendradarbiavimas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, vykdomi projektai. Lietuva yra įsteigusi valstybinę Kazimiero Būgos stipendiją geriausiems lietuvių kalbą studijuojantiems studentams – per 10 metų ja apdovanoti 59 studentai (stipendija skiriama metams).

„Daug metų veikia globalios Lietuvos programa. Šiuo metu ji atnaujinama. Esame numatę veiklos kryptis – plėsti, tobulinti nuotolinį mokymą, daug dėmesio skirti atvykstančiam vaikui, padėti jam integruotis į Lietuvos švietimo sistemą, plėsti ir remti lituanistinių mokyklų užsienio šalyse ir bendrojo ugdymo mokyklų Lietuvoje bendradarbiavimo projektus, skatinti lituanistinių mokyklų projektus Lietuvoje. Tikimės, kad pamažu šią veiklą mums pavyks išplėsti“, –  lūkesčiais dalijosi V. Rinkevičienė. Skyriaus specialistai dirba, kad atvykusiam vaikui nuo pirmos dienos būtų suteikta pagalba. Siekiama, kad grįžę mokiniai mokytųsi su bendraamžiais, individualiai pagal kiekvieno vaiko pasiekimus būtų sukuriamas jam reikalingas ugdymo procesas ir pagalba. ŠMSM interneto puslapyje vieno langelio principu grįžtantiesiems pateikiama aktuali informacija.

 

Lituanistinių mokyklų raida ir įvairovė

 

Pranešimą apie mokyklų įvairovę skaitė ŠMSM Užsienio lietuvių skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žemgulienė. Lituanistinis švietimas yra vienas pagrindinių lietuvių bendruomenių įvairiose šalyse tikslų, per lituanistinį švietimą siekiama jaunimą ne tik mokyti lietuvių kalbos, bet ir supažindinti su tautine tapatybe, Lietuvos istorija, kultūra. Lietuviškos mokyklos pradėjo veikti XIX a. pabaigoje, daugiausia JAV, vėliau plačiai pasklido po visą pasaulį.

Lietuviško tautinio švietimo tikslas – išlaikyti jaunosios kartos tautinę tapatybę – nekito, to paties siekiama ir dabar. Tačiau skirtingais istoriniais etapais buvo pasirenkami skirtingi uždaviniai. Pirmai išeivių kartai, kuri emigravo į JAV, lituanistinės mokyklos buvo pagalbiniai kursai, padedantys integruotis, savotiškos beraščių mokyklos (geresnio gyvenimo tuo metu važiuodavo ieškoti beraščiai žmonės, kurie neturėjo žemės, turto), daugiausia steigtos prie parapijų. Jų tikslas buvo išmokyti žmones rašto – ir lietuviškai, ir, svarbiausia, angliškai – kad greičiau integruotųsi, gautų darbą.

 

Pasauliniai karai taip pat keitė lituanistinių mokyklų uždavinius. XX a. viduryje, nepaisant pasiaukojamo daugelio šviesuolių darbo, lituanistinių mokyklų populiarumas ir gausumas ėmė mažėti. Tik Lietuvai atgavus nepriklausomybę, vėl plūstelėjus naujoms išeivių bangoms, prasidėjo naujas lituanistinio švietimo etapas.

Kintantys uždaviniai priklauso ne tik nuo istorinių pokyčių, bet ir išvykusiųjų asmenų santykio su savo etnine tėvyne, todėl ir dabar dirbantiesiems šioje srityje tenka susidurti su naujais uždaviniais, kurti ir tobulinti metodikas, nes naujos kartos reikalauja modernaus tapatybės pateikimo. Kiekviena bendruomenė švietimą kūrė ir kuria savitai, pritaikydama prie to krašto, kuriame gyvena, teisinės sistemos, tėvų ir mokinių poreikio. JAV ilgai gyvuoja bendruomenė, sukūrusi tradicinę švietimo sistemą, Airijoje vyksta proveržis, labiau juntamas šiuolaikiškumas. „Mūsų duomenimis, registre, kuris pradėjo veikti nuo 2018 m., šiuo metu 34 šalyse yra 190 lituanistinių mokyklų. Šiemet registravosi 11 naujų mokyklų“, – naujausius duomenis mokytojams pateikė D. Žemgulienė.

Lituanistinių mokyklų įvairovė

 

Mokyklos steigėjai nusistato, kiek kartų per mėnesį vyksta pamokos – ugdymo procesas įgyvendinamas įvairiai. Pavyzdžiui, pamokos vyksta kartą per savaitę (dažniausias modelis), mokyklos bendruomenė gali susirinkti kas dvi savaites, kai kur renkamasi kartą per mėnesį – priklausomai nuo to, kokių tikslų siekia mokykla. Ar tai labiau klubinė veikla mažiems vaikams, vėliau pereinant prie dažnesnių ir rimtesnių užsiėmimų, ar norima tiesiog susirinkti, švęsti šventes, susiburti, pabendrauti lietuviškai, ar įgyvendinti kitokią lituanistinio ugdymo programą. Tai –kiekvienos mokyklos pasirinkimas.

Dažniausias modelis – vaikai mokosi suskirstyti pagal amžiaus grupes. Tačiau kartais jie skirstomi pagal lietuvių kalbos mokėjimo lygį. Galbūt taip su vaikais dirbti lengviau, bet jei vienam jų penkeri, kitam dešimt, iškyla turinio problema.

 

Mokinių skaičius labai skirtingas. Jungtinės karalystės mokykloje „Vilnelė“ yra 7, o JAV Maironio lituanistinėje mokykloje (pati didžiausia lituanistinė mokykla pasaulyje) – 700 mokinių.

Skirtingas vadovavimo modelis. Dažniausiai vadovauja direktorius, bet kartais jis taip nesivadina, ypač jei vaikų nedaug, – būna mokytojas ar vadovas kartu su tėvų atstovais. Jie visi ieško mokytojų, organizuoja patalpų gavimą, finansiškai remia mokyklos veiklą, ieško lėšų.

Mokytojai dirba visuomeniniais pagrindais arba gauna atlygį už darbą, kurį sudaro tėvų mokestis už mokslą. Kas antras jų neturi pedagogo kvalifikacijos (vėl remiamasi anketų duomenimis) – dirba žmonės entuziastai, neprofesionalai ir jiems puikiai sekasi. Nuo šių metų Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje pradėjo veikti projektas, leidžiantis įgyti pedagogo kvalifikaciją nuotoliniu būdu, taigi situacija gali pasikeisti.

Pamokos dažniausiai vyksta ambasadų, krašto ugdymo įstaigų, bažnyčių, nuosavų namų, klubų, bendruomenės namų ir panašiose patalpose, kartais jos neima už tai mokesčio, visgi apie 60 proc. ar daugiau mokyklų moka už nuomą. Dažniausiai mokyklos nebūna registruotos kaip juridiniai tos šalies asmenys, o jų steigėjai būna krašto lietuvių bendruomenė (kuri dažniausiai turi juridinį statusą), atsakinga už tos mokyklos veiklą.

 

Didžiulė mokymo programų įvairovė. Individualios mokymo programos, kai pats mokytojas sukuria sau tinkamą programą – pasiskaičiuoja, kiek kartų per savaitę bus renkamasi, kiek pamokų per dieną bus, pasiskirsto temas ir pan. Arba pasirenka Lietuvoje patvirtintą mokymo programą, adaptuoja pagal tai, kas jam aktualu. Kitos šalys veikia turėdamos visam kraštui bendrą patvirtintą mokymo programą – JAV, Kaliningrado sritis. Airijoje, kur didelė lietuvių diaspora, dirbama pagal Lietuvos programas. Gali būti tos šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programa, pritaikyta lietuviškam kontekstui (Jungtinės Karalystės darželiai, Kaliningrado sritis, Baltarusija). Gali būti parengta individuali mokymo programa, bet mokytojas negali jos taikyti kaip nori – turi suderinti arba su krašto lietuvių bendruomene, arba joje veikiančia švietimo taryba, švietimo įstaiga, kurioje veikia mokykla (Suomijos, Švedijos patirtis). Lituanistinėms mokykloms rekomenduojama naudoti naują Lituanistinio švietimo integruotą programą, kuri 2019 m. rengta ministerijos iniciatyva, dabar yra patvirtinta, skelbiama ŠMSM interneto svetainėje. Gali būti naudojamos ir kitos programos.

 

Baigiantis pranešimui, mokytojų buvo paprašyta išvardyti, kas jų mokykloms užtikrina sėkmę. Pedagogai nurodė, kad tai – bendradarbiavimas, plataus masto renginiai, kurie suvienija kelias to krašto mokyklas; bendravimas su tėvais aptariant problemas, mokyklos viziją, mokymo programas; mokytojo asmenybė; palankaus mokyklos mikroklimato kūrimas vaikų, mokytojų ir tėvų pastangomis; vaikų įtraukimas į mokymo programų kūrimą; bendruomenės bendradarbiavimas su mokykla; bendravimas su lietuviška mokykla Lietuvoje.