Lietuvos ketvirtokų skaitymo gebėjimai tarptautiniame kontekste geriausi per pastaruosius 15 metų

Tokius Lietuvos ketvirtokų skaitymo gebėjimus parodė Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos (angl. International Association for the Evaluation of Educational Achievement, IEA) Tarptautinis skaitymo gebėjimų tyrimas (angl. Progress in International Reading Literacy Study, PIRLS). Mūsų mokinių skaitymo gebėjimai įvertinti 548 skalės taškais ir gerokai perkopia skalės vidurkį, kuris yra 500 taškų, yra panašūs į Švedijos, Vengrijos, Bulgarijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Italijos, Danijos, Makao (Kinija), Nyderlandų, Australijos, Čekijos, Kanados ir Slovėnijos mokinių rezultatus. Nuo 2011 m. Lietuvos ketvirtokų skaitymo gebėjimai pagerėjo 22 taškais, o per visą tyrimo ciklą (nuo 2001 m.) – daugiau kaip 6 taškais. Švietimo ir mokslo ministerijoje šį tyrimą pristatė IEA generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė ir nacionalinė PIRLS tyrimo laikinoji koordinatorė dr. Ramutė Skripkienė.

 

„Per 5 metus smarkiai pagerėjo informacijos radimo ir tiesioginio išvadų darymo (21 tašku), interpretavimo, integravimo ir įvertinimo (22 taškais) rezultatai, o per 15 metų skaitymo rezultatai pagerėjo abiejose teksto suvokimo procesų grupėse. Per 15 metų pagerėjo informacinių tekstų skaitymo gebėjimai (14 taškų), į tai buvo kreipiama daug dėmesio, o grožinių tekstų – beveik nepasikeitė nuo tyrimų pradžios“, – pristatydama tyrimą kalbėjo R. Dukynaitė. Net 48 iš 50 šalių mergaičių rezultatai reikšmingai aukštesni nei berniukų. Lietuvos mergaitės savo bendraamžius lenkia 20 taškų, todėl rekomendacijose siūloma pradinėse klasėse atskirai atkreipti dėmesį į berniukus. Aktualizuoti ugdymo turinį, kuris juos labiau domintų, panaudoti kuo daugiau grožinių ir negrožinių tekstų, ugdyti interneto erdvėje skaitomų tekstų suvokimo gebėjimus bei strategijas ir kt.

 

Kas lemia skaitymo gebėjimus?

 

R. Skripkienė pristatė tyrime nagrinėtus kontekstinius duomenis. Geresnius vaikų skaitymo gebėjimus lemia didesnis edukacinių ir skaitmeninių išteklių namuose kiekis, tėvų pavyzdys ir pagalba, vaikams skiriamas dėmesys ugdant jų kalbinius gebėjimus, pasitikėjimas savo skaitymo gebėjimais ir daugelis kitų rodiklių. Mokinių gebėjimams įtakos turi ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymo trukmė, mokyklos ir klasės aplinka, mokyklos dėmesys mokymosi pasiekimams, mokinių priklausymo mokyklai jausmas. Geresnių rezultatų pasiekia mokiniai, kurie yra susidomėję skaitymo pamokomis, jaučiasi sotūs, yra pailsėję, išsimiegoję.

 

Skaitymo rezultatai pagal ankstyvąjį pasiruošimą mokyklai taip pat yra labai svarbūs. Čia palyginti keli veiksniai: ikimokyklinio ugdymo įstaigų lankymo trukmė (lankė 3 metus ar ilgiau, 2 metus, lankė vienerius metus, mažiau ar visai nelankė) ir kalbinius gebėjimus ugdančių veiklų dažnumas (kaip dažnai tėvai namuose su savo vaikais užsiimdavo ankstyvuosius kalbinius gebėjimus ugdančiomis veiklomis: skaitydavo knygas, žaisdavo žodžių žaidimus, sekdavo pasakas ir t. t.). Lietuvoje tarp trejus metus ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankiusių vaikų, kurių tėvai su savo atžalomis dažnai užsiimdavo, ir tų, kurių kartais arba niekada neužsiimdavo kalbinius gebėjimus ugdančiomis veiklomis, skaitymo rezultatų nustatytas 10 taškų skirtumas. Tarp dvejus metus lankiusiųjų – 18 taškų skirtumas. Didžiausias skaitymo rezultatų skirtumas yra tarp tų, kurie ikimokyklinio ugdymo įstaigą lankė ne ilgiau kaip vienerius metus arba nelankė, bet tų mokinių, su kuriais tėvai dažniau užsiimdavo kalbinius gebėjimus ugdančiomis veiklomis, ir tų, kurie tokios tėvų pagalbos negavo, rezultatai skiriasi net 31 tašku.

 

„Kalbant apie rezultatus pagal vietovę, kurioje yra mokykla, savo šalyje nuolat stebime didelius skirtumus ir norime juos sumažinti, deja, to padaryti dar nepavyko: aukščiausi rezultatai yra Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų mokyklose, o mažiau gyventojų turinčiose vietovėse – žemesni. Skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio rezultatų vidurkio yra 64 taškai“, – kalbėjo R. Skripkienė. Pirmą kartą tyrime dalyvauti buvo pakviesti rusų ir lenkų kalbomis besimokantys šalies mokiniai (atliko užduotis savo mokyklų mokomąja kalba). Mokyklų lietuvių ir rusų mokomosiomis kalbomis vaikų rezultatai skiriasi labai nedaug, nemenka problema – daug žemesni lenkų mokomąja kalba besimokančių mokinių pasiekimai. R. Skripkienė juos aptarė išsamiau: „Palyginti pagal teksto suvokimo procesus, mokiniams iš mokyklų lietuvių mokomąja kalba geriau sekasi rasti informaciją nei interpretuoti, mokinių iš mokyklų rusų mokomąja kalba šių teksto suvokimo procesų rezultatai visiškai vienodi, o lenkų mokyklų mokiniams geriau sekasi integruoti, interpretuoti ir įvertinti negu tiesiogiai rasti informaciją. Peršasi spėjimas, kad galbūt lenkų kalba besimokantiesiems sunkumų kilo tais atvejais, kai reikėjo tiksliai suprasti tekstą, nes kai kurių žodžių mokiniai nesuprato arba suprato netiksliai. Žinome, kad jiems didelę įtaką daro tai, kad didesnė dalis mokyklų yra iš kaimiškų vietovių, jų aplinkoje nėra kalbama lenkų literatūrine kalba. Bet tam reikia atskirų tyrimų.“

 

Rezultatai priklauso ir nuo mokinių šeimų finansinės aplinkos. „Mokslininkai seniai pastebėjo, kad mokiniai iš nepasiturinčių šeimų paprastai pasiekia daugiau, jei mokosi mokyklose, kur didžiąją mokinių dalį sudaro pasiturinčių šeimų vaikai. Tai įrodyta ir šiame tyrime – tokių vaikų skaitymo gebėjimai buvo aukštesni nei tų, kurie mokėsi mokyklose, kuriose daugiau mokinių iš nepasiturinčių šeimų aplinkos. Skaitymo rezultatų tarptautinių vidurkių skirtumas tarp kategorijos „labiau pasiturinčios“ ir „labiau nepasiturinčios“ yra 43 taškai, Lietuvoje – 57 taškai“, – pasakojo R. Skripkienė

 

Rekomendacijos

 

R. Dukynaitė pristatė ir pirmines rekomendacijas: siekti, kad visų pradinę mokyklą baigiančių mokinių skaitymo technikos įgūdžiai būtų geri ar labai geri. Ugdymo procese derėtų daugiau dėmesio skirti mokinių, galinčių pasiekti aukščiausią ir aukštą lygmenis, gabumams plėtoti ir skaitymo gebėjimams ugdyti. Viena pagrindinių rekomendacijų – mokymosi pasiekimų vertinimą nukreipti ne į asmenybės, o į atliktų darbų vertinimą, laiku suteikiant grįžtamąjį ryšį apie daromą pažangą, parodant tobulėjimo galimybes, teikiant reikiamą pagalbą ir skatinant pozityvų požiūrį į skaitymą, kuris būtų tolesnio visų kitų dalykų mokymosi pagrindas. Svarbu mažinti dalies mokinių patiriamą atskirtį, ieškoti dermės tarp mokymosi kaip žaidimo ir mokymosi kaip pareigos, tarp skaitymo savo malonumui ir skaitymo, norint ko nors išmokti, koreguoti ugdymo turinį daugiau dėmesio skiriant elektroniniams tekstams, skleisti informaciją, kad tėvai skirtų pakankamai dėmesio vaikų kalbiniams gebėjimams ugdyti, pasirūpintų edukaciniais ištekliais.

 

Tyrimo pristatymą galite rasti:

www.smm.lt/web/lt/teisesaktai/tyrimai-ir-analizes/tarptautiniai-tyrimai ir www.egzaminai.lt.

 

Dovilė ŠILEIKYTĖ

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.