Lietuvių kalbos ir literatūros pamoka kitaip

Dalia Pabarčienė, Aldona Šliažaitė
,
Kėdainių šviesiosios g-jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos

Šiandien mokymą keičia mokymasis. Mokytojui svarbu įtraukti mokinį į aktyvų, sąmoningą mokymąsi, sukurti mokymąsi skatinančią aplinką. Baigiantis ugdymo procesui mokytis vis sunkiau, todėl reikia ieškoti įdomesnių mokymosi būdų, įvairesnių erdvių, kurios motyvuotų mokinius, įtrauktų į veiklas. Kėdainių šviesiosios gimnazijos 3d ir 3e klasių gimnazistai lietuvių kalbos ir literatūros mokėsi netradicinėse erdvėse: gimnazijos kiemelyje, senamiesčio gatvėse. Jiems buvo organizuota lietuvių kalbos ir literatūros pamoka „Judita Vaičiūnaitė: gyvenimas yra eilėraščiuose tiek, kiek pasidavė žodis“, skirta poetės 85-osioms gimimo metinėms. Pamokos uždavinys buvo supažindinti trečiokus su Juditos Vaičiūnaitės biografija ir kūrybos tematika, aktualizuoti antikos motyvus, paskatinti skaityti poeziją ir ja dalintis viešose erdvėse, reflektuoti apie potyrius. Tai tarsi pasiruošimas giliau nagrinėti miesto poetės kūrybą ketvirtoje gimnazijos klasėje.

 

Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Dalia Pabarčienė, Aldona Šliažaitė bei bibliotekininkės Judita Kišonaitė ir Rima Burbaitė-Virkutė pamoką pradėjo istoriniame gimnazijos kiemelyje. Mokytoja Dalia Pabarčienė supažindino trečiokus su poetės Juditos Vaičiūnaitės biografija, pristatė jos kūrybą, o bibliotekininkės atkreipė mokinių dėmesį į parengtą virtualią parodą „…mylėjimo mėlynas balsas“, skirtą jubiliejiniams poetės metams, kuri kvietė pažinti rafinuotą, savitą šios poetės balsą ir atrasti savąjį eilėraštį.

 

Nuotraukos mokytojos Aldonos Šliažaitės

Kėdainių šviesioji gimnazija gali didžiuotis, nes kiemelį puošia freska, kurioje  istorinė asmenybė Jonušas Radvila ir graikų mūzos. Gimnazistai kasdien zuja kiemelyje, deja, retai pakelia akis aukštyn. Mokytoja Aldona Šliažaitė paprašė trečiokų pažvelgti į freską ir supažindino su istorijos, muzikos, komedijos, tragedijos, poezijos, šokio, astronomijos mūzomis, aktualizavo antikos motyvus Juditos Vaičiūnaitės kūryboje, pristatė ciklą „Mano mūzos“. Mokiniai grožėjosi gimnazijos kiemelį puošiančia freska ir skaitė Juditos Vaičiūnaitės ciklo „Mano mūzos“ eilėraščius. Nelengvi tekstai, tačiau skambėjo gražiai ir įtaigiai.

 

Nors lijo vasaros lietus, bet, kaip ir buvo sumanyta, poetės eilėraščių skaitymus gimnazistai tęsė Kėdainių senamiesčio erdvėse, kvietė paklausyti praeivius, priminė jiems, kad šie metai yra Juditos Vaičiūnaitės jubiliejiniai metai, kad tai miesto poetė, todėl pasirinktus eilėraščius skaito miesto gatvėse. Kai kurie praeiviai stabtelėjo paklausyti poetės posmų, gyrė gimnazistus. O ir mokiniams toks poetės pristatymas buvo neįprastas ir įdomus.

 

Po poezijos skaitymų gatvėje trečiokai grupelėmis susėdo kiemelyje ant ištiestų laikraščių, pasiruošė reflektuoti. Tokia idėja, nes Judita Vaičiūnaitė rašė, kad „tekste norisi padaryti įžūlų spalvingą koliažą – įkomponuoti elementus ar audinio faktūrą, gatvės afišą, kvepalų ir cigarečių rūšį“. Pirmiausia gimnazistai trimis žodžiais apibūdino savo jauseną ir poezijos skaitymo patirtį gatvėje. Po to, išklausę bibliotekininkės Juditos Kišonaitės refleksiją, suskubo lapuose  užrašyti savo mintis, kuriomis pasidalijo su draugais. Mokiniai pastebėjo ir užrašė įdomių įžvalgų: „sužavėjo poezijos subtilumas“, „miesto, istorijos, grožio, meilės temos – svarbios ir mums“, „poezija privertė sustoti ir pasimėgauti gyvybinga kasdiene miesto dvasia“, „poezija įkvėpė atsipalaiduoti, įsiklausyti į lietaus lašus“, „eilėraščiai įstrigo, manom, kad juos reikia skaityti individualiai“…

Pamokos pabaigoje džiaugėmės mokinių aktyvumu, įžvalgumu, jų pasakytomis mintimis, patirtimis senamiesčio gatvėse. Pirmoji pažintis su poete kitais mokslo metais paskatins giliau pažvelgti į jos kūrybą – analizuoti, interpretuoti, vertinti ir grožėtis. Smagu, kad sugalvota pamokos idėja pasiteisino, patiko mokiniams.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras