Lenkų kultūra ir esperanto

Lenkijos nepriklausomybės dienos išvakarėse Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM) vyko lenkų kultūros festivalis „Auksinis ruduo“ („Złota jesień“) pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 m. veiksmų plano įgyvendinimo 2.3. priemonės „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ projektą „Lenkų kultūra ir esperanto“. Renginį organizavo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė mokykla kartu su Kėdainių lenkų draugija, Panevėžio esperanto klubu „Revo“ ir Panevėžio politikių klubu „Veiklios moterys“. Renginio rėmėjas – Panevėžio miesto savivaldybė.

Rengiant projektą buvo išskirta problema – pernelyg mažas bendravimas tarp lenkų ir lietuvių, nepakankamas kultūrinis abiejų tautų tarpusavio pažinimas. Numatytas pagrindimas, kad kultūriniai nesutarimai tarp šių dviejų tautų turi istorines šaknis bei jaučiami ir dabartiniais laikais. Buvo apmąstyti ir pasirinkti tinkami sprendimo būdai: pabendrauti, iš arčiau pažinti tautas, sužinoti, kuo jos panašios ir kuo skiriasi per lietuvių, lietuvių gestų, lenkų ir esperanto kalbas.

 

Renginį pradėjo nuotaikinga Kultūros centro Panevėžio bendruomenių rūmų liaudies muzikos kapela „Pokūda“ (vadovas Jonas Varnauskas). Į festivalį atvykusius svečius pristatė ir pasveikino PKNPM direktorė Danutė Kriščiūnienė ir Kėdainių lenkų draugijos pirmininkė Irena Duchovska. D. Kriščiūnienė padėkojo I. Duchovskai, kurios dėka į Panevėžį atvyko svečių iš Lenkijos. Paminėjo, kad festivalyje bus bendraujama lietuvių, lietuvių gestų, lenkų ir esperanto kalbomis, visą renginį į lietuvių gestų kalbą vers Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėja Diana Paliliūnienė, o į lenkų – I. Duchovska, fotografuos profesionali fotografė Meilė Druktenytė.

D. Kriščiūnienė teigė, kad Lietuvos esperantininkai įtraukiami į renginį, nes Lietuvos esperantininkų sąjunga šiais metais mini įkūrimo 100-metį, o kurtieji – 24-ąsias gestų kalbos paskelbimo metines. Ji taip pat perdavė linkėjimus nuo Panevėžio miesto savivaldybės mero pavaduotojo Deivydo Labanavičiaus ir pabrėžė, kad projekto tikslas buvo organizuoti festivalį, pagyvinant Panevėžio miesto gyventojų kultūrinį išprusimą, vienas kito pažinimą per lenkų, lietuvių liaudies, kurčiųjų ir esperanto etninę kultūrą bei papročius.

 

Vida Kulikauskienė, Panevėžio esperanto klubo „Revo“ pirmininkė, teigė, kad esperanto kalba Lenkijoje įtraukta į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąrašą ir yra neatsiejama kultūros dalis. Supažindino su projekto uždaviniais: plėtoti ir stiprinti panevėžiečių tarpkultūrinius ryšius su lenkais, lietuviais, kurčiaisiais ir esperantininkais, skatinti, remti ir stiprinti bendruomeninę veiklą, diegiant vertybines nuostatas, padedant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams, kurti klausos negalią turintiems asmenims, esperantininkams ir miesto bendruomenei ilgalaikio bendradarbiavimo pagrindą per kultūrinius projektus su lenkų tautybės žmonėmis, vykdyti šviečiamąją veiklą.

D. Kriščiūnienė pabrėžė, kad į festivalį buvo kviečiami kolektyvai, atliekantys programą ne tik lenkų, lietuvių gestų, bet ir esperanto kalba. Šiais metais sukanka 160 metų nuo Liudviko Lazaro Zamenhofo gimimo. Jo idėjos apie esperanto kalbą nepamirštos ir aktualios šiandieniniame pasaulyje. Šįmet Lietuvoje švenčiamos 100-osios esperanto veiklos metinės.

 

Festivalio dalyvius džiugino Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokinių šokių grupės „Liepsna“ ir Panevėžio moksleivių namų šokių studijos „Selevy“ (vadovė Regina Liutkevičienė) šokiai: „Išgyvenusios“, „Klasių intriga“ ir „Kitaip“. Panevėžio moksleivių namų drabužių dizaino būrelio vadovės Vilijos Andrijauskienės mokiniai pristatė drabužių kolekciją. Šokių ir dainos ansamblis „Oberek“ (Lenkija) ir ansamblis „Pogranicze“ (Lenkija) ne tik nuotaikingą programą parodė, bet ir visus susirinkusiuosius įtraukė į bendrą šokį. Į festivalį buvo atvykusi Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė ir jos nuostabi komanda su augintiniais. Dresuoti šunys be galo džiugino įdomiu pasirodymu ir triukais.

Festivalyje muzikinį kūrinį esperanto kalba atliko Panevėžio esperanto klubo „Revo“ narys Vilius Šidlauskas. Renginį vainikavo lenkų, lietuvių gestų ir esperanto kalbų pamokėlė ir bendra lietuvių liaudies daina lietuvių, lietuvių gestų, lenkų ir esperanto kalbomis „Išėjo tėvelis į mišką“. Visi kolektyvai buvo apdovanoti dovanomis ir padėkomis.

 

Pasak festivalio dalyvių, tarptautinis renginys pagyvino bendruomenės gyvenimą, pasitarnavo formuojant palankų Lietuvos, Panevėžio miesto ir jo apylinkių įvaizdį. Tikimasi ir ateityje organizuoti daugiau tarptautinių renginių, pritraukti daugiau svečių iš užsienio, užmegzti naujus kontaktus švietimo ir kultūros srityse.

 

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.