Lango kontekstai: šventę galime atrasti įsižiūrėjime

Ligita Neverauskienė
,
Vaikų darželių tinklo „Taškius“ ugdymo vadovė, Mokslo ir menų mokyklos pradinio ugdymo vadovė
Asta Lapėnienė
,
VDU Švietimo akademijos lektorė, Kauno P. Daunio ugdymo centro dailės mokytoja

„Kiekviena vieta turi sielos tapatybę, tad siekti ją atrasti ir su ja susiliesti, tai reiškia išmokti“ (Loris Malaguzzi).

 

Artėjant didžiosioms metų šventėms vis intensyviau pradedame galvoti, kaip gražiau ir originaliau papuošti aplinką, kaip atrasti naujų ir netikėtų idėjų. Staiga visi tampame „grožio ekspertais“, nes esame įpratę manyti ir estetiką suprasti kaip ugdymo įstaigos aplinkos puošybą, neteikiant reikšmės paties vaiko įtraukimui į procesą, jo visumai ir gyliui. Dažnai pasigendame ir vienodos estetinės krypties bei visuminio estetinio matymo, todėl ugdymo įstaigoje susiduriame su „vizualinės taršos“ situacija, kur daug skirtingų, tarpusavyje nesuderintų, ryškių vizualinių stimulų vargina tiek vaikus, tiek ir mokytoją.

 

 

Ugdymo įstaiga – tai ne atskiri pasauliai, o erdvė su bendra ir vienijančia aplinkos estetika, sukuriančia vaikams ir įstaigos bendruomenei galimybes įdomiai veikti ir ugdytis.

 

Estetinė linija galėtų užimti reikšmingesnę vietą ugdymo(si) visumoje, o požiūris į estetinį ugdymą, apimantį estetinio supratimo formavimą ir estetinę praktiką, galėtų tapti profesionalesnis. Detalesnio plėtojimo, kaip tai galėtų būti ugdoma, šiandien pasigendame tiek švietimo dokumentuose, tiek ir praktikoje.

 

Neišplėtota sritis, neatrastas kryptingas kelias bei požiūrio į aktualumą stoka suformuoja labai didelę nuomonių, patirčių, supratimų įvairovę. Estetinis ugdymas tarsi paliekamas savieigai ir didele dalimi priklauso nuo konkretaus ugdytojo nuomonės ir požiūrio į estetiką, o estetikos aktualumas tampa ypač svarbus tik prieš šventes ar renginius. Estetiškumo gija turėtų lydėti kiekvieną veiklą ir išryškėti visuose ugdymosi procesuose (vaiko ir suaugusiojo bendravime, užduočių, ekspozicijų rengime, stalo serviravime ir pan.) per dermės, visumos ir tęstinumo pajautimą. „Svarbią vietą šioje visumoje tūrėtų užimti džiaugsmo pojūtis.“ (A. Gaižutis, 2016)

 

Šiame straipsnyje norime atkreipti dėmesį ir pasidalyti įžvalgomis, kaip kuriamos estetinės praktikos per išorės ir vidaus dermės paieškas, įtraukiant artimiausią vaiko aplinką. Šiuo atveju išorės aplinka tampa kūrybiniu kontekstu, kviečiančiu atrasti bendrą estetinę idėją ir kartu su vaiku ją plėtoti grupės ar visos ugdymo įstaigos viduje.

 

Viena iš tokių praktikų – veikliųjų palangių idėja, kai palangė tampa ta vieta, kurioje vaikas yra  aktyvus proceso kūrėjas ir suvokėjas, o langas – priemone užmezgant santykį tarp išorės ir vidaus. Todėl kviečiame palikti langus ir palanges atviras, kad galėtume prie jų prieiti, stebėti ir veikti.

 

Dažnai dideli ir masyvūs karpiniai, kuriais uždengiami langai, neturi sąsajos ir trukdo užmegzti santykį su artimiausia aplinka (už lango neturime sniego, tačiau ant lango puikuojasi seniai besmegeniai ar „važinėja rogutės“.) Stebėkime gamtą ir jos įvairovę, kaip ji kinta ryte, vakare, saulei šviečiant, lyjant ar sningant. Tokie stebėjimai skatina vaikus kurti, o langas paliekamas atviras vaiko įsižiūrėjimui ir piešimui, per piešinį užmezgant santykį su aplinka.

 

Rūtos ( 6 m.) ir Jokūbo (6 m.) darbai

Palangė taip pat gali tapti mini šešėlių ar šviesos teatro širma, kuriant siužetines istorijas ar rengiant vakaro pasirodymus. Tokie kontekstai dažniausiai kuriami naudojant įvairius šviesos šaltinius (prožektorius, stalines lempas ir pan.) bei pačias įvairiausias medžiagas (audinius, popierių, vielą, gamtines medžiagas, veidrodžius, polietileną ir pan.). „Lango žaidimų“ iniciatyvos sukuria erdvę bendrai mokytojo ir vaiko kūrybai, pakeičiant tradicinį piešimą ant standartinio balto popieriaus lapo ar trafaretinį spalvinimą.

 

Palangė gali būti panaudojama ir individualizuotam vaiko veikimui, ramiam atsitraukimui ir norui pabūti atokiau. Tokiam veikimui galima sukurti atskirus kontekstus su skirtingomis medžiagomis ir priemonėmis, kurias vaikai noriai išbando ir su jomis veikia. Taip ant palangių sukuriami skirtingi kontekstai, skatinantys pasirinkimą ir kūrybinį mąstymą.

 

Palangė gali tapti ir ta vieta, kur vyksta vaikų kūrybinių darbų parodos. Tokios parodos šiandien, pandemijos laikotarpiu, aktualios mezgant santykį su tėvais. Lange gali būti eksponuojami ne tik vaikų kūrybiniai darbai, bet ir kurtos kompozicijos, kuriomis gali pasimėgauti tėvai, laukdami vaikų. Siūlome integruoti ir šviesos elementus į tokių parodų rengimą.

 

Šiuo atveju estetinė praktika kuriama pakviečiant vaiką tapti aktyviu stebėtoju ir kūrėju visai netikėtame ir kasdieniame lango kontekste, o estetinis suvokimas formuojamas per „įsižiūrėjimą“ į atskiras aplinkos detales per savo piešinį / veiksmą / vaidmenį / nuotaiką atnešant į vidų. Todėl ateinant didžiosioms metų šventėms, kviečiame estetines patirtis kurti atveriant išorei langą, t. y. išryškinant lango funkcinę paskirtį – šviesos atnešimą į vidų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras