Laikmečio diktuojamas stokos fenomeno pažinimas – švietimo bendruomenės akiratyje

Trečiadienį Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kartu su Vilniaus universitetu (VU) sukvietė švietimo bendruomenę dalyvauti konferencijoje LINK „Stokos fenomeno naratyvai mūsų laikmečiui ir jaunimui“. Renginyje diskutuota apie stokos suvokimo svarbą jauno žmogaus tobulėjimui, šio reiškinio pažinimo iššūkius, vyko dokumentinio filmo „Tobulas alkis“ peržiūra.

 

Atidarydamas renginį, VU rektorius Rimvydas Petrauskas sakė, kad apie stoką nėra įprasta kalbėti konceptualiai, ir pabrėžė, kad tokius sudėtingus klausimus reikia spręsti tarpdiscipliniškai. „Galiu pasidžiaugti, kad čia dalyvauja labai skirtingų sričių akademikai ir mokslo atstovai: filosofai, antropologai, ekonomistai, psichologai, edukologai, kurie susitelkė stokos naratyvui apmąstyti“, – VU Teatro salėje kalbėjo R. Petrauskas.

 

Rektoriaus vertinimu, vien jau aiškus stokos problemos įvardijimas galėtų tapti užuomazga pokyčiams. „Artėjant rinkimams vėl išgirsime kalbų apie būsimą pilnatvę, apie gerovę, greitą lūkesčių išpildymą. Todėl labai tikiuosi, kad ši konferencija, tolesnės nuoširdžios ir atsakingos diskusijos paskatins į platesnius debatus įtraukti ir stokos motyvą, kalbėti apie sudėtingą realybę ir utopinio pasaulio alkį“, – įsitikinęs R. Petrauskas.

 

E. Leontjeva: be stokos pasaulis negalėtų keistis

 

Vienos iš tarpdisciplininio tyrimo apie stokos fenomeną iniciatorių, LLRI prezidentės Elenos Leontjevos teigimu, analizuojant stokos ir jos santykio su žmogumi tyrimus, buvo iš naujo įvertintas antropologinis žmogaus prigimties aspektas. „Supratome, kad be pasaulio neišbaigtumo, netobulumo, nepilnumo dalykai negali keistis. Šis suvokimas mus ištiko kaip neapsakomas grožis, džiaugsmas. Pasaulio netobulumas turi paskirtį – tai būties bruožas, kuris leidžia dalykams keistis, leidžia mums būti kūrėjais. Mūsų laisvė būtų visiškai neįmanoma, jeigu pasaulyje viskas jau būtų užpildyta, viskas būtų atrasta“, – apie tyrimo eigą pasakojo E. Leontjeva.

 

Anot LLRI prezidentės, lemiamas lūžis tarpdiscipliniame tyrime įvyko tuomet, kai buvo atrasta, kad ne visos stokos yra vienodai geros. Viena vertus, ontologinė pirmapradė stoka yra varomoji jėga, tačiau žmonės, būdami netobuli, melo, vagysčių, prievartos būdu sukuria antrinę, blogąją stoką. Nepažinus šios takoskyros, kiekviena stoka gali tapti žmogaus priešu.

 

„Turime suvokti, kad antrinės stokos žaizda žmonijai yra tokia didžiulė, jog ji uždengia stokos kaip potencijos pažinimą“, – pabrėžė E. Leontjeva.

 

Apie stokos reiškinį ragino kalbėti mokiniams

 

VU Filosofijos fakulteto profesoriaus dr. Naglio Kardelio vertinimu, jauniems žmonėms reikia padėti į stoką žvelgti, viena vertus, kaip į problemą, bet kartu ir į džiaugsmą, skatinantį šias problemas įveikti. „Kreipiantis į jaunus žmones, labai svarbu pastebėti supratimą, jog iššūkių kontekste galiu atskleisti savo potencialą taip, kaip jo neatskleisčiau komforto sąlygomis. Tai turėtų įkvėpti, nes visi iššūkiai kartu yra ir galimybių metas“, – mano N. Kardelis.

 

Konferencijoje pranešimą skaitęs antropologas ir verslininkas dr. Saulius Matulevičius taip pat ragino apie stokos reiškinį kalbėti mokiniams. Jo teigimu, apie stoką pamiršusias, perteklių ir ekonominę gerovę pasiekusias civilizacijas nuolatos sunaikindavo mažiau pažengę barbarai. Ir nors, jo vertinimu, kiekviena civilizacija turi pradžią, piką ir pabaigą, nepamirštant apie stokos raišką, įmanoma atidėti jos saulėlydį.

 

„Kodėl vaikams reikia mokytis? Tam, kad perduotų civilizaciją. Nes jeigu civilizacijos neperduodame, už to yra stoka, kurios mes nenorime matyti“, – tikino S. Matulevičius.

 

Diskusijoje dalyvavusi Žvėryno gimnazijos direktorė Žaneta Vaškevičienė pastebėjo, kad mokykla yra ta vieta, kurioje kunkuliuoja didžiulis stokų kamuolys. „Į mokyklą visi ateina su savo asmeninėmis stokomis, bendruomenė kaip organizmas čia yra labai sudėtinga. Tas stokas reikia pažinti ir kūrybiškai panaudoti“, – kalbėjo Ž. Vaškevičienė.

Renginio metu taip pat vyko dokumentinio filmo „Tobulas alkis“ peržiūra. Juosta pasakoja apie stokos reiškinio atradimą ir jo suvokimo kitimą iš mokslo istorijos perspektyvos nuo senovės graikų iki šių dienų. Kartu atskleidžiama, kodėl svarbu šį reiškinį suvokti šiuo metu.

 

Konferencijos pabaigoje buvo apdovanoti LLRI kartu su Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija organizuotos Ekonomikos viktorinos nugalėtojai. Jiems įteikti banko „Luminor“ ir kitų partnerių prizai.

 

Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 m. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos ir ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

 

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.