Kvietimas dalyvauti respublikiniame prof. K. Baršausko fizikos konkurse

Fizika – mokslas, tiriantis paprasčiausias ir kartu bendriausias materialaus pasaulio savybes ir reiškinius, gamtos veikimo dėsnius laike ir erdvėje. Per šį mokslą generuojamos žinios, reikalingos norint plėtoti technologinę pažangą ateityje. „Jei norite kurti robotus, naujas informacines ar kitas technologijas, elektronikos sistemas, turite rasti atsakymus, kaip ir kodėl jos veikia, kas lemia jų taikymo galimybes ir kur jų veikimo ribos. Atsakymus į šiuos klausimus galite rasti klasikinės, reliatyvistinės ar kvantinės fizikos teorijose“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto studijų prodekanė, fizikos mokslų daktarė Živilė Rutkūnienė.

Galimybė išbandyti save

 

Kiekvienų metų pirmąjį kovo šeštadienį mokiniai iš visos Lietuvos plūsta į Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakultetą siekdami susirungti respublikiniame prof. Kazimiero Baršausko fizikos konkurse. „Kovo 2 d. vyksiančiame konkurse laukiami 8–12 klasių mokiniai iš įvairių Lietuvos mokyklų ir gimnazijų. Džiaugiamės kasmet galėdami suteikti jiems galimybę intelektualiai pasivaržyti ir išbandyti savo jėgas. Geriausiai užduotis išsprendusiems dalyviams esame paruošę dovanas ir diplomus“, – informacija dalijosi doc. dr. Ž. Rutkūnienė. Per konkursą mokinius atlydėję mokytojai turės galimybę dalyvauti seminare „Mokykla ir universitetas – galimybės ir iššūkiai“.

Intelektinis iššūkis

 

Neretai girdima, kad prieš nuspręsdami, ką studijuoti, mokiniai kiek nerimauja, kad fizikos studijos itin sudėtingos ir jas įveikti gali tik išskirtinai gabūs žmonės. Kitiems per sunku suprasti šio mokslo teikiamą naudą ir perspektyvą. „Kaip ir kiekvienoje mokslo srityje, fizikos studijose yra tiek lengvesnių, tiek sudėtingesnių mokomųjų dalykų, tačiau universitete dirbantys žmonės visomis išgalėmis padeda studentams įveikti net ir sudėtingus šio mokslo aspektus. Mokytis ne visada lengva, bet kiekviena kliūtis įveikiama“, – tikino doc. dr. Živilė Rutkūnienė.

Kur prasideda inovacijos?

 

Kodėl žmonijai buvo svarbu suprasti, kad Žemė sukasi apie Saulę, o Saulė yra ne laužas danguje, o žvaigždė galaktikos žvaigždžių spiečiuje? Kodėl elektrono – plika akimi nematomos dalelės – atradimas tapo toks svarbus žmonijos istorijoje? Kodėl šiuo metu išleidžiami milijardai eurų tam, kad CERN dalelių greitintuve susitiktų subatominės dalelės? Žinios apie visa tai leidžia atrasti pažangiausius technologinius ir inžinerinius sprendimus. Prisiminkime – Wilhelmas Rontgenas atrado rentgeno spindulius daugiau kaip prieš šimtmetį. Tada buvo sukonstruotas pirmasis rentgeno spindulių vamzdis. Dabar šiuolaikinėje medicinos diagnostikos įrangoje mes atrandame tuos pačius, patobulintus ir naujai suprojektuotus rentgeno spindulių šaltinius. Enrico Fermis gilino žinias apie branduolio dalijimąsi ir eksperimentuodamas atrado pirmąją branduolinę grandininę reakciją. Dabar šios reakcijos ištirtos ir valdomos – dėl jų turime atomines elektrines, branduolinius reaktorius, naudojamus net povandeniniuose laivuose. Kvantinės fizikos pradžia siejama su XX a. pradžia, o šiandien mes jau kalbame apie kvantinių superkompiuterių erą. Todėl galima teigti, kad supratimas apie fizikinę pasaulio prigimtį – inovacijų pradžia!

 

Registracija mokytojams iki 2019 m. vasario 25 d. vykdoma čia (mokinių registracija vyks per konkurso dieną).

KTU inf.