Kviečiame prisijungti prie respublikinio projekto
Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas kunigaikščio Gedimino laiškuose 1323 m. sausio 25 dieną. Gedimino laiškai yra viena svarbiausių Lietuvos istorinių vertybių ir svarbus šaltinis mokantis apie Lietuvos praeitį. Projekto metu ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai gali išmokti daugiau apie Lietuvos istoriją ir suvokti, kaip svarbu žinoti savo šalies praeitį. Tai yra svarbu ne tik todėl, kad mokymasis apie praeitį gali padėti suprasti dabartį, bet ir todėl, kad mūsų istorija yra dalis mūsų kultūros ir identiteto. Kviečiame dalyvauti respublikiniame ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą vykdančių mokyklų projektą „Gedimino laiškai“, kurį organizuoja Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Žilvitis“.
Respublikinis-projektas-Gedimino-laiškai
Jonavos vaikų l.-d. „Žilvitis“ inf.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.
Prieš prisijungimą prie šalies projekto pasidomėjau vien pirmųjų laiškų turiniu – atidžiau. Ir nutariau įkelti į komentarus. Į ką Gediminas kreipiasi? Kokiu tikslu buvo šie laiškai parašyti? 1323.I.25, Vilnius, Gediminas visiems krikščionims
1323.I.25, Vilnius
Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas kviečia krikščionių pirklius,
ūkininkus, karius, amatininkus ir dvasininkus iš viso pasaulio, ypač Liubeko,
Štralzundo, Bremeno, Magdeburgo, Kelno miestiečius, atvykti ir apsigyventi
Lietuvoje.
Rs.: B — Ryga, LWA, F. 673, apr. 4/K—18, Nr. 18. Tuolaikinė kopija,
pergamentas, 153 x 190 mm, be antspaudo.
Pub.: a. RLA,Nr. 54,p. 31—32; b. LU, VI, Nr.3069, st.467—469;c.GL,3,p. 28—
37 (pagal b).
Reg.: PU, II, Nr. 398, p. 289.
Christicolis universis in toto orbe diffusis, viris et mulieribus precipue
cum aliquibus civitatibus prerogativis Lubicensi, Sundensi, Broemensi,
Maydeborgcensi, Collocensi[1], ceteris vero usque Romam, Gedeminne Dei
gratia Letphinorum Ruthenorumque rex, princeps et dux Semigallie, honoris et
favoris constantiam cum salute.
Tenore presencium significamus tam presentibus, absentibus quam futuris
nostrum nuncium cum litteris nostris domino apostolico et patre nostro
sanctissimo sub katholice[2] fidei receptione direxisse, cuius reponsum
novimus; et suorum legatorum tediosissime omni die exspectamus, quod si ad
vos venerint[3], ipsos promoventes honorifice nostre presencie transmittendo.
Quod volumus promereri casu simili vel maiori, quia quidquid eis beneficii
feceritis[4], nobis fecisse dinoscatis. Quin cuncta, que sanctissimo patre et
domino nostro summo pontifice[5] litteraliter conscripsimus, ad laudem Dei et
honorem ecclesie sancte inviolabiliter studebimus observare, ecclesias erigere,
sicuti iam fecimus: unam de ordine predicatorum sciatis nos infra duos annos
erectam in civitate nostra Vilna de novo, duas[6] vero de ordine minorum,
unam in Vilna civitate nostra predicta, aliam in Noygardis[7], quam cruciferi
Prucie ob destructionem christianitatis et fratrum minorum exstirpationem
terre nostre igne combusserunt; quam hoc anno iterum ad honorem Dei
omnipotentis et sue genetricis Virginis Marie et beati Francissci[8] fecimus
reedificare, ut laus Christi ad utilitatem nostram et in remedium salutiferum
filiorum et uxorum nostrarum et eciam omnium verum Deum Ihesum Christum
colentium ab eisdem fratribus iugiter perseveret[9]. Episcopos, sacerdotes,
religiosos ordinis cuiuscumque dummodo eorum vita non sit vitiata[10], sicut
illorum, qui claustra editieant et tollunt elemosinas bonorum hominum et
tunc vendunt, et implent dictum Ewangelii[11]: ‘vos autem fecistis speluncam
latronum’; talibus exceptis, nam eorum amicicia non erit nobis socia. Insuper
terram, dominium et regnum unicuique bone voluntatis patefacimus: militibus,
armigeris, mercatoribus, rurensibus[12], ferrariis, carpentariis, sutoribus,
pellificibus, pistoribus, tabernariis, artis mechanice cuiusque. Hiis omnibus
prescriptis volumus terram dividere, unicuique secundum suam dignitatem.
Hi, qui coloni venire voluerint, annis decem colant terram nostram absque
censu. Mercatores intrent et exeant sine exactione et teoloneo[13] libere, omni
inpedimento procul moto. Milites et armigeri, si manere voluerint, dotabo eos
rebus et possessione prout decet. Commune vero wlgus[14] gaudeat iure civili
Rygensis civitatis, nisi tunc melius fuerit inventum de concilio discretorum.
Quicunque predicta inpedierit[15] et venientes perscrutare prenotata \etiam/
inpedierit graviter nos molestant et non eis sed nostre regali magnificentie
congnoscant esse factum. Nam post istud capiti nulli obesse, sed omnibus
prodesse volumus ac pacem, fraternitatem karitatemque veram cum omnibus
fidelibus Christi firmare federe sempiterno. Ut hec maneant illibata nostrum
sigillum presentibus in testimonium \dedimus/ et munimen.
Datum in civitate nostra Vilna matura deliberatione anno Domini MCCCXXIII
in conversatione Sancti Pauli apostoli.
Rogamus universos consules, ut hec litera exscribatur et exscriptum ad
ecclesie postes affigatur, et ipsa litera amore nostri sine aliqua dilatione ad
vicinam civitatem transmittatur, ut Dei gloria sic innotescat universis. Orate
Deum pro nobis.
Komentarai
[1] a, b, c: Colloniensi
[2] b, c: Catholicae
[3] a, b, c: veniunt
[4] a, b, c: fecistis
[5] a, b, c: pontifici
[6] a, b, c: Quas
[7] a, b, c: Noggardis
[8] a, b, c: Francisci
[9] Turbūt čia praleisti žodžiai, panašūs į cupimus colligere, kaip skaitome
Nr. 21.
[10] devyni taškai, 3×3
[11] a, b, c: dictam civitatem — neturi prasmės
[12] a, b, c: curensibus
[13] a, b, c: žodis pataisytas į teloneo
[14] a, b, c: Omne vero vulgus
[15] a, b, c: pataisytas žodis — impedierint
16. 1323.I.25, Vilnius,… [lietuvių kalba]
Visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams, vyrams ir
moterims, ypač teikiant pirmenybę ypatingiems Liubeko, Štralzundo, Bremeno,
Magdeburgo, Kelno miestams ir kitiems iki pat Romos[1], Gediminas, Dievo
malone lietuvių ir rusų karalius, Žiemgalos valdovas ir kunigaikštis, garbės ir
malonės patvarumo sveikindamas [linki].
Šiuo [raštu] pareiškiame tiek esantiems, nesantiems, tiek būsimiems
skaitytojams, kad išsiuntėme mūsų pasiuntinį su mūsų laišku Apaštališkajam
Viešpačiui ir Švenčiausiajam mūsų Tėvui dėl katalikų tikėjimo priėmimo. Jo
atsakymą žinome ir jo legatų kiekvieną dieną nekantriai laukiame[2], o jeigu
jie pas jus atvyktų, padėkite jiems pagarbiai siųsdami juos toliau pas mus.
Nes norime gauti tokią paslaugą panašiu arba svarbesniu atveju, kadangi ką
tik gera padarysite jiems, pažinsite, kad mums taip padarėte. Nes viso to, ką
Švenčiausiajam Tėvui ir mūsų Viešpačiui aukščiausiajam dvasininkui surašėme,
sieksime Dievo šlovei ir Šventosios bažnyčios garbei tvirtai laikytis, bažnyčias
statyti, kaip jau esame padarę: žinokite, kad vieną [bažnyčią] pamokslininkų
ordinui mes naujai pastatėme prieš dvejus metus mūsų mieste Vilniuje. O dvi —
mažųjų ordinui: vieną minėtame mūsų Vilniaus mieste[3], kitą — Naugarduke[4].
Pastarąją Prūsijos kryžiaus nešėjai sudegino, siekdami krikščionybę sunaikinti
ir mažuosius brolius išvaryti iš mūsų žemės[5]; šiais metais Visagalio Dievo
ir jo gimdytojos Mergelės Marijos, ir palaimintojo Pranciškaus garbei liepėme
vėl atstatyti, kad tie broliai nuolatos didintų Kristaus šlovę mūsų naudai
ir išganingai sūnų ir mūsų žmonų, ir taip pat visų, tikrą Dievą Jėzų Kristų
garbinančių, apsaugai. [Kviečiame] vyskupus, kunigus, bet kurio šventimo
dvasininkus, kurių tik gyvenimas nėra ydingas, kaip tų, kurie vienuolijas stato
ir paima gerųjų žmonių aukas, ir tada [vienuolijas] parduoda[6], ir patvirtina
evangelijos posakį: „O jūs padarėte plėšikų lindynę”[7], tokius išskiriame, nes
jų draugystė nebus mums maloni. Be to, atveriame [mūsų] žemę, valdas ir
karalystę kiekvienam geros valios žmogui: kariams (riteriams), ginklanešiams,
pirkliams, valstiečiams, kalviams, račiams, kurpiams, kailiadirbiams,
malūninkams, smuklininkams, bet kokiems amatininkams. Visiems šiems
išvardytiems — kiekvienam pagal jo rangą — norime žemę padalyti. Tie, kurie
norėtų atvykti kaip žemdirbiai, dešimt metų tedirba mūsų žemę be mokesčio.
Pirkliai teįvažiuoja ir teišvažiuoja be mokesčio bei muito ir laisvai, pašalinus
bet kokias kliūtis. Karius ir ginklanešius, jei norėtų pasilikti, aprūpinsiu daiktais
ir nuosavybe, kaip dera. Paprasta liaudis tikrai tegu džiaugiasi Rygos miesto
pilietine teise[8], jei, mums pasitarus su išmintingaisiais, nebus tada išrasta
geresnės.
Kas tik nepaisys nurodymų ir trukdys tiems, kurie atvyksta teirautis minėtais
reikalais, labai mus apsunkins, tesužino, kad iš tiesų trukdys ne jiems, bet
mūsų karališkajai didenybei. Nes nuo šiol norime ne kam nors pakenkti, bet
visiems padėti ir stiprinti taiką, brolystę ir tikrą gailestingumą su visais Kristaus
ištikimaisiais amžina sutartimi. Kad tai pasiliktų nepakeista, pridėjome mūsų
antspaudą prie šio rašto kaip paliudijimą ir apsaugą.
Duota, nuodugniai apsvarsčius, mūsų mieste Vilniuje 1323 Viešpaties
metais[9], Švento apaštalo Pauliaus atsivertimo dieną.
Prašome visų miesto tarėjų, kad šis raštas būtų nurašomas, o nurašytas
prie bažnyčios durų prisegtas[10], ir pats laiškas dėl meilės mums be kokio
nors atidėliojimo į kaimyninį miestą būtų persiųstas taip, kad Dievo šlovė
supažindintų visus su juo. Melskite Dievo už mus.