Kūrybiškai ugdant matematinius gebėjimus

Juliana Andruškevič
,
Šalčininkų l.-d. „Pasaka” vyr. mokytoja
Renato Jurgo
,
Šalčininkų l.-d. „Pasaka” mokytoja

Ikimokyklinis periodas – labai svarbus ir ypatingas vaiko gyvenime. Šiuo gyvenimo tarpsniu ypač greitai formuojasi vaiko protiniai gebėjimai, asmenybė. Pasak Irenos Butautienės, mokslininkų įrodyta, kad ikimokyklinis amžius – tai tas laikotarpis, kai formuojasi žmogaus asmenybė. Apie lemiamą šio periodo reikšmę, gabumus ir vystymąsi rašė žymiausi Lietuvos pedagogai, ugdymo programų bei vadovėlių autoriai: Ona Monkevičienė, Audronė Juodaitytė, Vitolda Sofija Glebuvienė, Albina Katinienė, Aldona Liucija Tarasonienė ir kiti.

 

Vaikai turi įgimtų gabumų matematikai, o nuosekliai juos lavinant galima pasiekti gerų rezultatų jau ankstyvajame ikimokykliniame amžiuje. Vaikas anksti pradeda skirti daiktus pagal jų dydį, formą. Pirmiausiai daiktai grupuojami kaip „dideli“ ir „maži“, „apskriti“ ir „kampuoti“, o matuojami dedant vienus ant kitų, tyrinėjant delnais. Vėliau mažylis jau geba nustatyti daiktų dydį „iš akies“ arba pamatavęs „sąlyginėmis matuoklėmis“ – sprindžiais, pėdutėmis, o formas lygina tarpusavyje. Kad vaikas ne tik atpažintų daikto didumą, formą, bet ir galėtų pasakyti, ką suvokia, jis turi vartoti žodžius, apibūdinančius dydžio parametrus. Kaip jam sekasi, priklauso nuo greta esančio suaugusiojo.

Taigi, elementarių matematinių vaizdinių šaltinis – reali vaiko aplinka, su ja jis susipažįsta įvairios veiklos metu (patirdamas, pamatydamas, eksperimentuodamas) ir bendraudamas su suaugusiuoju, kurio padedamas mažylis gali išreikšti, apibendrinti tai, ką suvokia.

 

Ankstyvojo amžiaus vaikai, kuriems geometrinių figūrų sąvokos dar nežinomos, geometrines figūras tapatina su artimiausios, pažįstamos aplinkos daiktais: skritulį mažylis gali pavadinti saulute, ratuku ar kitu jam suprantamu daiktu. Geometrines figūras šio amžiaus vaikai tyrinėja delnais. Pirštukai, šiame amžiuje, dar ne visada klauso mažojo tyrėjo. Įgijęs žinių ir patyrimo, link ketvirtųjų gyvenimo metų, geometrines figūras vaikas lygina su daiktais: kvadratas – kaip namelis, skritulys – kaip saulutė ar kamuoliukas. Keturmetis apčiuopia figūrą, tačiau dar retas gali įvardyti geometrinių figūrų bendrumus. Link penktųjų gyvenimo metų vaikai jau suvokia geometrines figūras kaip etalonus ir supranta jų reikšmę lygindami daiktus: kamuolys – rutulio formos, ratas – panašus į skritulį, o žiedas – į apskritimą ir pan. Šio amžiaus vaikai jau tyrinėja figūras pirštų galais, gali tyrinėti tik regėjimu, pojūtį ir / ar reginį apibendrinti žodžiu. Palaipsniui susipažindamas su geometrinių figūrų struktūromis, šeštaisiais gyvenimo metais vaikas jau palygina, skaido, klasifikuoja. Svarbu prisiminti, kad vaiko pažintinių gebėjimų raidą lemia ne tik amžiaus tarpsnių specifika, bet ir jo patyrimas, aplinka, ugdymo(si) sąlygos ir kiti veiksniai.

 

Naudojant įvairius matematinius žaidimus vaikai išmoksta ne tik pažinti skaičius, bet ir skaičiuoti. Svarbu, kad matematikos mokymas(is) būtų įdomus ir prasmingas vaikui, vyktų natūraliai bendraujant ir žaidžiant. Todėl, norime pasidalinti pačių pagamintomis priemonėmis, bei būdais, kurie itin paveikūs kūrybiškai ugdant matematinius vaikų gebėjimus.

 

Literatūra

Irena Butautienė, Angelė Paulavičiūtė. Mes žaidžiame: metodinė priemonė. Vilnius, 2003.

Asta Kochanskienė. Pažintinis vaiko ugdymas/-is: mažųjų matematika (metodinė priemonė). Kauno kolegija, 2014. Prieiga internete.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.