Kūrybinio džiaugsmo pliūpsnis

Danguolė Tumėnienė
,
LSU Kėdainių „Aušros“ prog-jos pradinių klasių mokytoja metodininkė

Sakoma, kad kūrybingumas yra kaip raumuo – treniruojamas auga ir tvirtėja. Net ir lape padėtas paprastas taškas gali virsti žmogeliuku arba istorijos pradžia. Visos vaikų fantazijos ir yra tie pirmieji kūrybiškumo pradžios taškai. Jie turi būti pastebėti, neištrinti iš vaiko atminties ir žaidimų bei bendravimu veiklose „kūrybiškai mankštinami“.

 

Vasario 3 dieną Lietuvos sporto universiteto Kėdainių „Aušros“ progimnazijos 2b klasės mokiniams plačiai atvertos Kūrybinių dirbtuvėlių durys. Ten susitikome su dailininku, vaikiškų knygų kūrėju Pauliumi Juodišiumi. Žodis po žodžio, draugiški akių žvilgsniai, šypsenos ir vaikai, tarsi saulės spindulių paliestos gėlės, išdrąsėjo, išlaisvėjo, pradėjo skleisti savo neįkainojamą lobį – kūrybiškumą. Fantazuodami drauge su rašytoju, mokiniai kūrė pagrindinį būsimos pasakos veikėją – linksmą vilkolakį: ilgais ūsais ir plaukais, kuriuos slėpė po kepure, didžiavosi puošnia voverės uodega ir apvalainu pilvuku, kad prireikus galėtų riedėti kaip kamuoliukas. Vilkolakiukas gyvena miške, laukinėje obelyje, kuri po skiepo pradėjo auginti obuolmorkius.

 

Viso susitikimo metu rašytojas pasakojimą piešė. Kiekvienas bendrai priimtas istorijos sumanymas, sugulė į iliustraciją. Tad vaikai iš karto galėjo matyti, kaip keičiasi pasakos veikėjas ir jo aplinka.

 

Vienas, du, trys… ir rašytojas, tarsi magas, netikėtai vaikams, pasirodė nešinas gitara. Juk animuotai pasakai reikalingas įgarsinimas. „Čia ir dabar“ buvo kuriami muzikiniai intarpai. Skambant gitaros garsams visi smagiai dainavo. Tęsiant pasakos kūrimo animaciją buvo kuriami ir judesiai. Antrokų pasiūlyti judesiai gyvybės suteikė pagrindiniam veikėjui Vilkolakiukui, pavadintam Čadu Bla Bla.

 

Šioje integruotoje lietuvių kalbos, dailės, muzikos ir šokio pamokoje mokiniai susipažino su animatoriaus veikla. Rašytojo energijos, pasitikėjimo vaikais ir jų kūrybinėmis interpretacijomis dėka, į gyvenimą išleista dar viena klasės pasaka. Nenustygstantys vietoje vaikai, nupiešė Vilkolakiuko autoportretus, juos kūrybiškai aprašė.

 

Džiaugiuosi… mano mokinių akys ir vėl žiba. Dar kartą pasitvirtina skaityti žodžiai: „Laisvas žmogus nė vieno mokslo neturi mokytis vergiškai (…), prievarta sielai įkaltos žinios yra netvirtos. Geriausias būdas mokytis yra žaidimas“ (Platonas „Valstybė“).

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.