Kurčneregiai vaikai: kaip atrakinti jų pasaulį?

Lina Jakubauskienė

Kurčneregystė – viena sunkiausių negalių, atimanti iš žmogaus galimybę pažinti pasaulį regos ir klausos juslėmis. Lietuvoje kurčneregiai vaikai pradėti ugdyti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre šaliai atgavus nepriklausomybę. Pagalbą mūsų šalies specialistams pirmieji suteikė kolegos iš Skandinavijos, kur kučneregių ugdymas turi kur kas senesnes tradicijas.

Skandinavų parama

 

Patirtimi Skandinavijos šalių specialistai dalijosi ir surengtame nuotoliniame seminare „Šiaurietiškas požiūris į kurčneregystę“, kurį organizavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje ir Šiaurės gerovės centro padalinys kurčneregystės klausimams kartu su Nacionaline švietimo agentūra ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centru (LASUC).

 

LASUC tiflopedagogės Dalios Taurienės teigimu, bendradarbiavimas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių kurčneregystės klausimais užsimezgė 1992-aisiais. „Kurčneregystė – ypač sudėtinga problema, žmonių su šia negalia nėra daug, todėl bendradarbiavimas tarp šalių yra ypač svarbus. Puiku, kad jau beveik 30 metų Šiaurės šalys dalijasi savo geriausia praktika, teikia informaciją ir žinias. Padėti kurčneregiams galime tik sutelkę patirtį, dirbdami visi kartu“, – sakė D. Taurienė.

 

Pasak Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorės Helenos Nilsson, remiantis 2018-ųjų duomenimis, su šia unikalia ir ypač sudėtinga negalia susiduria 15 mln. žmonių pasaulyje. Pagalba kurčneregiams yra labai individuali, jos reikia ir šių žmonių artimiesiems. Svarbu, kad nė vienas su šia problema susiduriantis žmogus nebūtų paliktas užribyje.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė Gražina Šeibokienė pritarė, kad kurčneregystė – ypatingas reiškinys, reikalaujantis išskirtinio dėmesio, ypač didelio profesionalumo tiek diagnozuojant, tiek ir teikiant pagalbą. Ji priminė, kad sprendimas teikti pagalbą kurčneregiams vaikams LASUC priimtas 2003-iaisiais, pagalba vienokiais ar kitokiais būdais jiems teikiama nuo 2004-ųjų. „Pastebime, kad kurčneregių Lietuvoje mažėja, galbūt ši negalia „pasislepia“ po kompleksinės negalios diagnoze. Labai svarbu toliau visiems ieškoti būdų, kaip kuo anksčiau atpažinti kiekvieno vaiko budinčias galias, suteikti galimybę joms skleistis ir pašalinti esamas kliūtis“, – pabrėžė G. Šeibokienė.

Turi teisę į visavertį gyvenimą

 

Pasak Šiaurės šalių gerovės centro vyriausiosios patarėjos kurčneregystės klausimais Marios Creutz, specialistams, dirbantiems su kurčneregiais, labai trūksta žinių apie kurčneregystę, taip pat – tarpusavio bendradarbiavimo. „Skirtingose savivaldybėse šiems vaikams teikiamos skirtingos paslaugos, vis dėlto dar esama spragų tarp mokslinių tyrimų ir kasdienės praktikos, realaus gyvenimo. Specialistai pernelyg mažai bendrauja tarpusavyje, nesidalija patirtimi“, – teigė M. Creutz.

 

Autorės nuotraukos

Specialistės teigimu, kurčneregystės apibrėžimai skirtingose šalyse taip pat gali būti skirtingi. „Šiaurės šalyse kurčneregystė apibrėžiama kaip „ypatingo sunkumo klausos ir regos sutrikimas, kai sutrikusioms juslėms sunku kompensuoti vienoms kitas“. Ypač svarbu šią sunkią negalią laiku atpažinti ir parengti tinkamus komunikacijos su kurčneregiais būdus“, – sakė pranešėja. Pasak jos, dirbant su kurčneregiais vaikais, labai svarbus yra jų lytėjimo pojūtis, kuris padeda kompensuoti regos ir klausos sutrikimą. Tai – svarbiausias dalykas kalbant apie žinių kaupimą, informacijos rinkimą ir pan. „Kurčneregystė turi ypač neigiamos įtakos žmonių socialiniam gyvenimui. Šį sutrikimą turintys žmonės negali laisvai ir saugiai judėti, tyrinėti pasaulio, rasti reikiamos informacijos. Jei negirdi kalbos, nematai vaizdų – kaip bendrauti? Tam reikalingos specifinės specialistų žinios, visuomenės atsakomybė, tam tikros strategijos, naujos perspektyvos. Nederėtų žiūrėti į tokį žmogų kaip į pacientą, ligonį. Visi esame atsakingi už tinkamos socialinės aplinkos sukūrimą, kad šie žmonės visavertiškai galėtų dalyvauti visuomenės veikloje“, – kalbėjo M. Creutz. Anot specialistės, į kurčneregių mokymą dera pažvelgti kitomis akimis, parodyti, ką jie gali ir sugeba: „Jei atrasime tinkamą bendravimo būdą, šie žmonės galės tyrinėti pasaulį ir aplinką. Ypač reikšminga yra taktilinė (arba lytėjimo) kalba, kuria galime bendrauti su žmonėmis, turinčiais įgimtą kurčneregystę. Mūsų link to laukia dar labai ilgas kelias, kad pasiektume kiekvieną šią unikalią negalią turintį žmogų. Jei dirbsime kartu, galėsime pakeisti  šių žmonių gyvenimą.“

Kaip išnaudoti galias?

 

Norvegijos patirtimi ugdant kurčneregius vaikus dalijosi Annika Maria Johannessen, „Statped“ vyriausioji patarėja, dirbanti Bergeno ypatingojo lavinimo centro Kurčneregystės ir kompleksinių regos ir klausos sutrikimų skyriuje. Pranešėja pristatė kurčneregių ugdymo sistemą Norvegijoje, kalbėjo apie Bergeno ypatingojo lavinimo centro Kurčneregystės ir kompleksinių regos ir klausos sutrikimų skyriuje teikiamas paslaugas. „Svarbiausias mūsų darbas – suteikti žinių, informacijos tėvams, šeimoms, mokytojams, kitam pagalbos personalui, dirbančiam su kurčneregiais. Visos mūsų intervencijos susijusios su kiekvienu vaiku individualiai, stengiantis pagerinti su juo bendravimą. Skirtingos specialistų paslaugos reikalingos turintiesiems įgimtą ar įgytą kurčniaregystę. Beje, didelei daliai kurčneregių diagnozuojamas ir autizmo sutrikimas, tokiu atveju pagalba žmogui tampa dar įvairesnė ir sudėtingesnė“, – kalbėjo A. M. Johannessen.

 

Remiantis 2021 m. sausio 1 d. duomenimis, Norvegijoje yra 356 kurčneregiai – 105 turi įgimtą kurčneregystę (39 nustatinėjama diagnozė), 251 žmogus įgytą (65 šiuo metu nustatinėjama). A. M. Johannessen teigimu, ypač svarbu laiku ir tinkamai diagnozuoti vaiko turimus sutrikimus. Diagnozuojant kurčneregystę, Norvegijoje dirba įvairių sričių specialistų grupė – tiek medikai, tiek pedagogai ar švietimo pagalbos specialistai. „Dažniausiai į mūsų centrą atvyksta maži vaikai. Tarpdisciplininėje grupėje dirba kineziterapeutas, akių, ausų, nosies-gerklės specialistai, ergoterapeutas, genetikas, klausos ugdymo pedagogai ir pan. Iš viso diagnostiką atlieka apie dešimt skirtingų specialistų. Vertinimo procesas itin priklauso nuo vaiko, situacijos gali būti labai įvairios. Beje, skirtingose šalyse diagnozės nustatymo procesas taip pat itin skiriasi“, – teigė pranešėja.

Užtikrinti saugią aplinką

 

A.M. Johannessen sakė, kad svarbiausias specialistų tikslas – užtikrinti kurčneregiams kaip įmanoma geresnį gyvenimą, atrasti funkcijas, kurias jie gali atlikti, taip pat tai, ko negali ir negalės: „Didžioji dalis vaikų gali stebėti aplinką tik taktiliniu būdu, liesdami. Lytėjimas gali padėti suprasti vibracijas, temperatūrą, aplinkos, fizines sąlygas ir pan. Burna, nosis, rankos, pirštai, kojos – visos šios kūno dalys padeda atpažinti, rūšiuoti, atmesti objektus, geriau suprasti realybę, tyrinėti kitus žmones. Taktilinis aplinkos pažinimo metodas ypač sunkus, bet svarbus mokant kurčneregius mokinius.“

 

Pasak specialistės, ne mažiau svarbu sukurti tinkamas aplinkos sąlygas, kur kurčneregiai jaustųsi saugiai, galėtų judėti erdvėje. Už jų sukūrimą atsakinga ir visuomenė, ir specialistai. „Turime adaptuoti mokymosi aplinką, suteikti žmogui visas įmanomas galimybes. Mokydama vaikus, tarsi užsidedu jų akinius. Kai vaikas nemato ir negirdi, labai sunku atkreipti dėmesį – juk jį įprastai rodome akimis, veido mimika. Šiems vaikams dėmesį turi parodyti kūnu, kad jie pajustų, kaip įtempiame, atlaisviname raumenis. Labai svarbu gerai pažinti savo kūną, kad kartu su vaiku judėtum viena kryptimi. Vaikas turi sekti ir atsiliepti į jam rodomą dėmesį“, – pabrėžė pranešėja.

 

Jos teigimu, parodyti kūno kalbą vaikui – itin sudėtingas mokslas, daug kas priklauso nuo specialistų turimo žinių bagažo. Norvegijos universitetuose iš pradžių rengiami specialieji pedagogai, tada jie renkasi tam tikras mokymosi sritis, kur gaunama specialiųjų darbo su skirtingų sutrikimų turinčiais vaikais žinių. Lietuvoje ar Baltijos šalyse specialistai dirbti su kurčneregiais vaikais nerengiami, todėl Skandinavijos šalių specialistų patirtis mūsų pedagogams ypač svarbi.

 

Vienintelė vieta Europoje, vykdanti magistro studijas kurčneregių specialistams, yra Groningeno universitetas Olandijoje. A. M. Johannessen sako, kad bendrauti kurčneregius vaikus reikia mokyti nuo ankstyvo amžiaus, sukurti jiems kuo natūralesnę aplinką, įtraukti į įvairias veiklas. Beje, pasak specialistės, taktilinis bendravimas naudingas ne tik kurčneregiams, bet ir autizmo sutrikimą, intelekto ar kitas specifines negalias turintiems vaikams.

Baltijos šalių patirtis

 

Seminaro dalyviai turėjo progą susipažinti ir su Baltijos šalių patirtimi, ugdant kurčneregius vaikus. Rygos Strazdumuižos aklųjų ir silpnaregių mokyklos (Latvija) direktorės Ligitos Geidos teigimu, kurčneregių vaikų šiuo metu mokykloje nėra, bet esama tokių, kurie turi nedidelį regos ir klausos likutį. „Vis dėlto tai, kad iki šiol nesusidūrėme su kurčneregiais vaikais, nereiškia, jog jų Latvijoje nėra. Galbūt jie nėra atpažinti, negalia jiems nenustatyta. Mūsų mokykloje mokosi ir nedidelį regos ar klausos likutį turintys vaikai – neramu, kad jie gali to nedidelio likučio netekti, tada taip pat susidursime su kurčneregystės reiškiniu“, – sakė L. Geida.

 

D. Taurienė pabrėžė, kad visi, besidomintys ar susiduriantys su kurčneregių ugdymu, gali kreiptis į LASUC ir susipažinti su centro patirtimi. Interneto puslapyje www.kurcneregiai.lt yra daug informacijos apie kurčneregius, jų bendravimą. LASUC taip pat galima rasti dvi į lietuvių kalbą išverstas knygas, kur kalbama apie šią dvigubą negalią turinčių vaikų ugdymą. 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *