Kurčiųjų bendruomenė pasveikino jubiliatę Nijolę Leigienę

Panevėžio kurčiųjų kultūros centro salėje vyko nekasdienis renginys-vakaronė, kurios metu pagerbta vyriausia Panevėžio miesto kurčiųjų bendruomenės atstovė – devyniasdešimtmetė Nijolė Rocytė-Leigienė. Nors dėl Covid-19 pandemijos ir karantino gerokai išderinti planai, pastūmėti jubiliejai, visgi draugiška kurčiųjų bendruomenė – organizuota, nepabūgo susibėgti ir paminėti iškilaus jubiliejaus.

 

Susirinko didelis būrys kurčiųjų iš viso miesto. Panevėžio kurčiųjų kultūros centro vadovas Vilius Glušokas nuoširdžiai pasveikino gerbiamą Nijolę praktiškomis ir maloniomis ekologiškomis dovanėlėmis. Palinkėjo ilgų ir gražių gyvenimo metų. Po sveikinimų susirinkusieji vaišinosi tortu „Vasara“, tarsi pratęsdami tą įspūdingą, visomis prasmėmis, laikotarpį, linkėdami jubiliatei pačių gražiausių metų.

 

Į šventę pakviesta Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė. Šia proga direktorė nuoširdžiai pasveikino jubiliatę ir pristatė mokslo projektą, vykdomą tenkinant Panevėžio miesto plėtros 2014–2020 metų strateginio plano 2.1.1.6. priemonę „Remti švietimo, verslo ir vietinės valdžios partnerystę, orientuotą į mokinių verslumo, kūrybiškumo ir iniciatyvumo skatinimą, mokslinius tyrimus, atitinkančius Panevėžio miesto poreikius“. Pasidžiaugė, kad Panevėžio miesto savivaldybės mokslo projekto „Švietėjas, nešęs žmonėms viltį“ dalinio finansavimo ir Panevėžio švč. Trejybės rektorato lėšomis išleista Alfonso Lipniūno knyga „Lauko lelijos“. Papasakojo apie kun. A. Lipniūną, o knygomis apdovanojo visus šventės dalyvius.

 

Po sveikinimų Panevėžio kurčiųjų kultūros centro iliuzionistai Vilius Glušokas ir Michailas Chovanskis parodė ištaigingų ir visiškai naujų magijos triukų.

Tądien pats didžiausias dėmesys skirtas garbingą jubiliejų švenčiančiai Nijolei Leigienei. Susijaudinusi jubiliatė sutiko trumpai papasakoti apie save. Gimusi 1930 metų liepos 20 dieną Kaune, Žaliakalnio rajone, netoli Kristaus Prisikėlimo katedros, tarnautojų šeimoje. Motina buvo vokiečių kalbos vertėja, mokytoja, kilusi iš Kelmės rajono, o tėvas – aukšto laipsnio kariškis, kilęs iš Telšių. Užaugino tris dukras ir vieną brolį. Nijolė – antras vaikas šeimoje. Gimė kurčia. Gerbiama Nijolė Leigienė dalijosi, kad motina nuolat lankė bažnyčią. Kartą, kunigui sakant pamokslą, sužinojo, kad 1938 metais Kaune, Muravos gatvėje, bus atidaroma pirmoji privati kurčiųjų mokykla. Motina nedvejodama nuvedė aštuonių metų Nijolę į naujai atidaromą kurčiųjų mokyklą.

 

Nors jubiliatė mini devyniasdešimtmetį, bet gali pasigirti puikia atmintimi. Prisimena, kad tuomet mokyklai vadovavo direktorius Jonas Vajėga, dirbo du mokytojai – Albina Sirgedienė ir Petronėlė bei viena auklėtoja (pavardžių neprisimena).

Pirmoji privati kurčiųjų mokykla turėjo bendrabutį ir valgyklą. Valgykla buvo įkurta mokyklos rūsyje. Nijolė puikiai prisimena savo mokyklinę aprangą. Mokykloje mergaitės privalėjo dėvėti tamsiai mėlynos spalvos sijonus, bliuzeles ir skrybėles, o berniukai – tokios pat spalvos uniformas ir kepures.

 

Ponia Nijolė saugo daug šiltų prisiminimų apie pirmąją kurčiųjų mokyklą Kaune. Paminėjo, kaip direktorius Jonas Vajėga laikė ją ant rankų, nes ji buvo pati jauniausia mergaitė klasėje, kaip direktorius mėgo organizuoti kultūrinius renginius kurtiems vaikams. Nijolė nepamiršo ir gražių Vasario 16-osios, šv. Velykų, šv. Kalėdų švenčių, nes šiuose renginiuose ne vieną kartą dalyvavo buvęs Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona ir visa žirgų kolona jį lydintys policininkai. Jubiliatė mintimis grįžo į vaikystę, prisimindama, kaip šioms šventėms ilgai repetavo pasirodymus, nes reikėjo išmokti gražiai pasveikinti atvykusį Lietuvos Prezidentą Antaną Smetoną.

 

Paklausta apie šeimą, Nijolė papasakojo, jog ištekėjo 1949 metais, liepos mėnesį. Gyveno Radviliškyje ir Šiauliuose. Užaugino dvi dukras, sulaukė dviejų vaikaičių, penkių provaikaičių. Vyresnioji dukra Lilija gyvena Utenoje, dirbo dantų technike, dabar – parduotuvėje – pramoninių prekių pardavėja. Jaunesnioji dukra Emilija gyvena Kernavėje. Dirbo režisiere, mėgo vaidinti, penkerius metus dirbo Lietuvos kurčiųjų draugijos sporto komiteto generaline sekretore, o dabar yra senjora ir darbuojasi namuose ir sodyboje.

 

Daugiau nei 40 metų (nuo 1979 metų rudens) Nijolė gyvena Panevėžyje, jos teigimu – arčiau giminių. O giminės taip pat ženkliai įsirašę į miesto istoriją. Vyresnioji sesuo Aldona Dobrovolskienė – daug metų vadovavo Panevėžio miesto kultūros skyriui. Nijolės pusbrolis A. Kryževičius – vadovavo Panevėžio miesto sporto komitetui. Kiti Nijolės giminės – Valatkai – medikai. Dirbo Panevėžio mieste: vienas – vidaus ligų gydytoju, kitas – chirurgu.

 

Graži šventė, jaukioje ir šiltoje aplinkoje – baigėsi. Te šiandienos pasaulyje, kuris sukasi taip greitai, reikalaudamas nuolatinių permainų ir augimo, nesibaigia dėmesys ir atjauta žmogui.

 

Miela Nijole, gyvenimas yra gražus, nes visada, kiekvieną akimirką, gyveni iš naujo ir žinai, kad to, kas jau buvo – niekada nebus taip pat. Per gražiai nugyventus devyniasdešimt metų, patyrėte daug nuostabių akimirkų, kurios, tarsi variklis, padėjo vis labiau tikėti savimi, kad galiu, sugebu, suprantu, įveiksiu… Linkime matyti saulės šviesą, kai kiti mato šešėlius ir pastebėti galimybes, kai kiti įžvelgia kliūtis.

Linkime Jums dar daug gražių ir prasmingų gyvenimo metų.

 

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos inf.