Konferencijai „Paminklas kalbai ir knygai“ pasibaigus…

Gegužės 7 d. Marijampolės Sūduvos gimnazijoje vyko tarptautinė interaktyvi konferencija „Paminklas kalbai ir knygai“. Konferencijos tema pasirinkta neatsitiktinai. Juk nuo 1864 m. iki 1904 m. gegužės 7 dienos Lietuvoje buvo draudžiama lietuviška spauda, bet per 40 suvaržymo metų lietuviai dar uoliau spausdino, platino, skaitė lietuviškas knygas. Dėl jų mūsų tautos šviesuoliai rizikavo laisve, gerove, net savo gyvybe, todėl jaučiame dėkingumą ir pagarbą knygnešiams, daraktoriams, jų atliktiems žygdarbiams. Mes, XXI amžiaus žmonės, skaitantys, rašantys, kuriantys, kalbantys taisyklingai, statome gyvą paminklą gimtajai kalbai ir knygai.

 

Keletą valandų (3 sesijas) mėgavomės labai įvairiais pranešimais (jų buvo net 26), gėrėjomės pranešėjų idėjomis, įžvalgomis, atradimais, kūryba bei patirtimi. Konferencija vyko dviejuose kanaluose: lietuviams ir užsieniečiams (angliškai). Šio renginio organizatorės buvo dvi pedagogės: lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Vosylienė, kuri moderavo konferenciją lietuviams, ir anglų kalbos mokytoja Inga Jurčikonytė-Kaminskienė, kuri moderavo konferenciją užsieniečiams.

 

Lietuvių grupėje pranešimą „Mūsų kartos niekas nepakartos“ skaitė Maironio muziejaus Išeivijos skyriaus vedėja Dr. Virginija Babonaitė-Paplauskienė , kuriame apžvelgė žemininkų Kazio Bradūno, Alfonso Nykos-Niliūno ir Henriko Nagio gyvenimą ir kūrybą. Verslininkas, motyvatorius Tomas Kriščiūnas pranešime „10 patirčių rašant pirmąją knygą“ kalbėjo apie iššūkius, su kuriais susidūrė rašydamas savo pirmąją knygą „500 dienų su Saudo Arabijos princu“. Delfi žurnalistė Gabrielė  Grinkaitė atskleidė, koks yra naujienos kelias iki skaitytojo ir žiūrovo, o Linas Bitvinskas, Anykščių laikraščio „Šilelis“ redaktorius, penkių poezijos knygų vaikams ir suaugusiems autorius, nacionalinio vaikų literatūros konkurso laureatas, pristatė savo poeziją, pasidalijo mintimis, kodėl poezijoje išlieka kodai ir prasmės. Poetė Rasa Radovičienė skaitė savo kūrybą ir įrodė, jog poezija ir buitis gali sugyventi darniai viena kitą papildydamos.

Taip pat konferencijoje dalyvavo ir mokytojai praktikai: Kauno Petrašiūnų progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytoja Virginija Mikšaitė, kuri pasidalijo mintimis, kaip šiuolaikinį mokinį sudominti Lietuvos istorija, lietuvišku žodžiu, o Šiaulių profesinio rengimo centro vyresnioji bendrabučio auklėtoja Jurgita Aldukevičiūtė-Janauskienė atskleidė, kaip komunikavimo gimtąja kalba kompetenciją galima ugdyti žaismingai. Biržų „Aušros“ pagrindinės mokyklos Papilio pagrindinio ugdymo skyriaus istorijos ir geografijos mokytoja Jurgita Sereikienė bei dailės ir technologijų vyr. mokytoja Vytautė Kuzmaitė pasidalijo savo pamokų metodais, pagrįstais tyrinėjimu, pažinimu ir kūrybiškumu.

 

Įdomius pranešimus skaitė ir mokiniai iš įvairių Lietuvos mokyklų. Birštono gimnazijos I klasės mokinys Jokūbas Dargis kalbėjo apie Birštono apylinkių vietovardžius ir jų kilmę, o Emilija Treigytė, taip pat I klasės gimnazistė, supažindino su rašytojais, kūrusiais Birštone. Deividas Kučinskas iš Elektrėnų profesinio rengimo centro pristatė projekto apžvalgą apie mokinių netaisyklingos kalbos vartojimą internete. Agnė Bartuševičiūtė iš Jurbarko r. Veliuonos Antano ir Jono Juškų gimnazijos  pristatė brolių Antano ir Jono Juškų tautosakinį palikimą bei atskleidė jo svarbą ne tik Veliuonai, bet ir Lietuvos kultūrai. Pranešimų įtaigumu žavėjo ir jauniausi konferencijos dalyviai – 8 klasės mokiniai Edvinas Miliauskas ir Smiltė Stanevičiūtė iš Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos. Edvinas papasakojo, kodėl jam patinka rašyti laiškus istorinėms asmenybėms, o Smiltė pasidalijo patirtimi, kodėl verta ir naudinga skaityti knygas ir kodėl ji išsikėlė tikslą perskaityti 40 knygų per metus.

 

Sūduvos gimnazijai atstovavo Gabrielė Kazakevičiūtė ir Paulius Girtas, III klasės gimnazistai. Jų pristatytas  filmukas „Kas įamžino Marijampolėje kalbą ir knygą?“ suteikė galimybę kitaip pažvelgti į Suvalkijos sostinės kultūrinį palikimą.

 

Anglų kalba konferenciją moderavusi Inga Jurčikonytė-Kaminskenė pradėjo N. Komskio žodžiais: „Kalba – tai ne tik žodžiai. Tai kultūra, tradicijos, bendruomenės susivienijimas, ištisa istorija, formuojanti pačią bendruomenę. Visa tai yra įkūnyta kalboje“. Tarptautinės interaktyvios konferencijos metu dalyviai, klausytojai, svečiai iš užsienio šalių – Vokietijos, Turkijos, Makedonijos, Sarkatvelo, Rumunijos, Ispanijos ir Čekijos Respublikos – dalijosi savo įžvalgomis apie gimtąją kalbą, literatūrą, istorinius laikotarpius, reikšmingus kalbos vystymuisi, jos išlikimui. Aptarė užsienio šalių kalbų ypatumus bei ypatybes, kalbos, literatūros ir demokratijos sąsajas, kalbos ir raštingumo įtaką formuojant sėkmingą pasaulio pilietį, vertimo iš vienos užsienio kalbos į kitą ypatumus ir asmenines patirtis. Nepaisant dalyvių gausos, kultūrinių skirtumų įvairovės, konferencijos tema subūrė ir apjungė visus bendra koncepcija – kalba – galingas komunikacijos įrankis, formuojantis tautos bei individualaus žmogaus pasaulėžiūrą, pasakantis, kokia tauta ir žmogus buvo praeityje, kokie jie yra dabartyje, ir projektuojantis tiek tautos, tiek kiekvieno individo ateitį.

 

Konferencijoje dalyvavo beveik 200 dalyvių. Pertraukų metu skambėjo Sūduvos gimnazijos III klasės mokinio Roko Liaukaus saksofonu atliekami kūriniai, o pabaigoje savo muzikinį sveikinimą padovanojo buvusi gimnazijos mokinė, dabar žymi aktorė ir dainininkė Neringa Nekrašiūtė. Renginį  gimnazijos direktorė Audronė Vaičiulienė įvertino kaip drąsų ir labai reikalingą šiuo sudėtingu pandemijos laiku.

 

Just. Marcinkevičius yra pasakęs: „Kada nors knygos atėjimas pas žmogų bus prilygintas dieviškosios ugnies pagrobimui – nes kuo gi mes ginamės nuo tamsos ir smurto žvėrių, jei ne knyga, kuo sušildom sugrubusią sielą, kieno, jei ne knygos šviesa mus vedė ir veda pasaulio ir pačių širdies labirintais“. Tiek konferencijos organizatoriai, tiek jos dalyviai tikrai sukūrė paminklą (nors nedidelį, bet labai įdomų ir spalvingą) kalbai bei knygai.