Konferencija „Ugdymo(si) diferencijavimo ir individualizavimo aspektai, atsižvelgiant į mokinių mokymo(si) poreikių įvairovę“

Gražina Povilaitytė-Kosarieva
,
Vilniaus Levo Karsavino m-klos direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Iškilus pedagogas, publicistas, rašytojas ir gydytojas Janušas Korčakas (Janusz Korczak) (1878–1942) perdavė mums paprastą žinią – vaikas yra asmenybė, verta pagarbos ir dėmesio savo poreikiams. Visi vaikai yra skirtingi ir kiekvienas turi savo stiprybę. Kaip tik ją mokytojas gali įžvelgti, atskleisti ir užauginti laimingą mokinį. Ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas tampa būtina šiuolaikinio kokybiško švietimo sąlyga, nes jo dėka stengiamasi pažvelgti į kiekvieną vaiką.

 

Sausio 21 d. Vilniaus Levo Karsavino mokykloje nuotoliniu būdu vyko Vilniaus miesto mokytojų konferencija „Ugdymo(si) diferencijavimo ir individualizavimo aspektai, atsižvelgiant į mokinių mokymo(si) poreikių įvairovę“, kuria inicijavo Vilniaus Levo Karsavino mokykla. Organizuoti šią konferenciją mus paskatino projektas, kuriame mokykla dalyvauja – „Renkuosi mokytis – mokyklų kaitai“. Šio pusmečio tikslas – sudaryti sėkmingų pamokų metodų sąrašą, jų taikymo pamokoje strategiją. Ši konferencija tapo pirmąja kregždute – kur mokytojai pasidalijo sukaupta informacija, papasakojo, kaip individualizuoja ugdymo procesą, kurį užtikrina sėkmingai parinkti ugdymo metodai.

 

Konferencijoje dalyvavo apie 70 pedagogų iš įvairių Vilniaus miesto mokyklų. 11 pedagogų skaitė pranešimus (iš Vilniaus Levo Karsavino ir „Ateities“ mokyklų, darželio-mokyklos „Lokiukas“, lopšelio-darželio „Šnekutis“), kurie atskleidė mokyklų patirtį ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo atskirų sričių – priešmokyklinio ugdymo; pradinio ugdymo; lietuvių kalbos ir literatūros; matematikos ir informacinių technologijų; užsienio kalbų – dalykų pamokose. Konferenciją sveikinimo žodžiais ir palinkėjimais pradėjo Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktorė Svetlana Butautienė.

 

Konferencijoje pranešėjai pasidalijo patirtimi, sėkmės istorijomis. Direktorės pavaduotoja ugdymui Gražina Povilaitytė-Kosarieva išreiškė nuomonę, kad ugdymo proceso individualizavimas – tai mokymo(si) kokybės gerinimo priemonė, kurios tikslas – užtikrinti kiekvieno mokinio pažangą. Pavaduotoja iškėlė probleminį klausimą, kaip dirbti pamokoje su visa klase ir tuo pat metu su kiekvienu mokiniu atskirai. Šios užduoties įgyvendinimas – tai mokytojo profesionalumo įrodymas.

Priešmokyklinės grupės pedagogė Jana Lavrenova teigė, kad siekiant mūsų visų bendro tikslo – asmeninės kiekvieno vaiko pažangos, padeda efektyvus ugdymo individualizavimas ir diferencijavimas. Individualizuotas ugdymas – tai pripažinimas, kad mokiniai yra skirtingi ir skirtingais būdais pasiekia geriausių rezultatų, kad jie mokosi ir patirties įgauna ne tik per pamokas, bet ir namuose, neformalioje veikloje. Individualizuotas ugdymas planuojamas ir organizuojamas remiantis mokinio poreikių ir patirties pažinimu. Individualizavimas padidina mokinių mokymosi motyvaciją, pasitikėjimą ir savigarbą, yra būtina sąlyga kompetencijoms ugdyti. Ugdymo diferencijavimas – tai ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams, poreikiams, mokymosi stiliams. Diferencijuojant klasės mokiniai skirstomi į grupes. Jos sudaromos homogeniškos pagal sugebėjimų lygį arba mišrios – įvairių gebėjimų, kuriose stipresni mokiniai padeda mažiau sugebantiems. Mokinių grupėms pritaikomi pagrindiniai ugdymo turinio elementai: mokymosi (dalyko) turinys, mokymo, mokymosi ir vertinimo užduotys ir metodai.

 

Šiandien kalbant apie ugdymą tiek viešojoje erdvėje, tiek ugdymo įstaigose vis dažniau išgirstame akronimą STEAM, teigia lopšelio-darželio „Šnekutis“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Viktorija Karmazaitė ir Gintarė Laurinėnaitė. Remiantis Tarptautiniu penkiolikmečių tyrimu (PISA), pradinio ir vidurinio ugdymo programose vykdomas gamtamokslinis ugdymas turėtų padėti užtikrinti, kad vaikai, kai baigs mokyklas, gebėtų suvokti ir dalyvauti diskusijose, susijusiose su gamtos ir technologijų mokslais bei jų įtaka pasauliniame kontekste. Tačiau keliant didesnius reikalavimus šiandieninei mokyklai, svarbu, kad panašūs reikalavimai būtų keliami ir ikimokyklinei ugdymo įstaigai.

 

Anglų kalbos vyresnioji mokytoja Žana Rubinštein akcentavo, kad mokytojo užduotis yra padėti kiekvienam mokiniui pamokos metu patirti sėkmę naudojant skirtingus mokymo(si) metodus. Prezentacijoje mokytoja išskyrė keturias mokymo(si) kompetencijas (klausymą, skaitymą, kalbėjimą ir rašymą) ir išsamiai parodė, kokius būdus jį naudoja pamokos metu ir kaip juos derina su mokinių poreikiais. Pateikė pavyzdžius, kuriais parodė, kaip kiekvienas mokinys pamokos metu atskleidžia savo aktyvumą ir kūrybiškumą, kaip galima pritaikyti individualų ir  grupinį darbo metodus aprėpiant kiekvieno mokinio gabumus. Mokytojo kaip proceso dalyvio svarbiausias aspektas yra leisti mokiniui pasirinkti užduotį pagal savo galimybes, poreikius ir interesus. Pedagogė pabrėžė, kad svarbiausia mokyti ne visus, o kiekvieną.

 

Rusų kalbos ir etikos mokytoja R. Poševeckaja pristatė metakognityvinių technologijų taikymą rusų kalbos pamokose. Metakognityvinės technologijos formuoja mokinių intelektualius įgūdžius ir sustiprina refleksinius mokymo(si) mechanizmus, pavyzdžiui, gebėjimą planuoti savo mokymosi veiklą, atlikti savianalizę. Laikantis metakognityvinio mokymo principų, mokiniai namuose kruopščiai ruošiasi pamokai, susiranda ir išnagrinėja informaciją, kuri bus reikalinga diskusijoms ar darbui grupėse. Toks darbo būdas verčia mokinius ieškoti, mąstyti, vertinti, atsirinkti informaciją, planuoti išteklius, kelti mokymosi tikslus. Mokinys tampa aktyvių ugdymo proceso dalyviu.

 

Lietuvių kalbos mokytoja Asta Ivancevičienė mano, kad siekiant diferencijuoti ir individualizuoti lietuvių kalbos ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys „galėtų, norėtų, mokėtų“ tiek, kiek gali tam tikrame savo mokymosi etape, parengta mokomoji medžiaga, skirta sakytinei kalbai pradiniame mokymosi etape ugdyti. Galėti, norėti, išmokti – žodžiai, nusakantys diferencijavimo ir individualizavimo esmę. Galėti – medžiaga parengta taip, kad tiktų skirtingos kalbinės patirties ir įvairių gebėjimų vaikams, vadinasi, bet kuriam grupėje esančiam vaikui. Norėti – diferencijuotai pateikta mokomoji medžiaga įgalina kiekvieną vaiką, leidžia pajusti sėkmę, todėl mokymosi motyvacija garantuota. Išmokti – kiekvienas į pamoką ateina su savo dydžio indu ir  per pamoką turėdamas tinkamą mokomąją medžiagą tą indą prisipildo pats tiek, kiek tuo metu gali daugiausiai.

 

Vilniaus Levo Karsavino mokyklos pradinių klasių mokytoja metodininkė Ana Veršilo  mano, kad mokytojas privalo pažinti mokinį, permąstyti daug klausimų: Ką aš žinau apie savo mokinius? Ar žinau, kuris yra tylus ir kuris nuolat siekia mano dėmesio? Kurie atlieka viską, kas liepiama ir daro pažangą? Kurie kelia susirūpinimą? Kurie negali nustygti vietoje nė minutės ir kuriuos reikia nuolat skatinti? Kuriems mokiniams sekasi matematika ir kuriems kalbos, kuriems tai sunku? Kas sekasi tiems mokiniams, kurie turi sunkumų su matematika ar kalbomis? Kurie turi elgesio problemų? Kokie yra mano mokiniai ir ką jie mėgsta? Ar yra klasėje mokinys, kuris turi paslėptų talentų? Kokiais būdais mokiniams patinka mokytis? Ar klausantis, ar stebint, ar darant, ar tyrinėjant, ar diskutuojant?

 

Konferencijos pranešėjai sugebėjo sužadinti dalyvių aktyvias diskusijas, kurios vyko antroje konferencijos praktinėje dalyje. Mokytojai pasidalijo įžvalgomis apie specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių pasiekimų bei pažangos vertinimą. Mokytojai akcentavo, kad individualizuojant ir diferencijuojant ugdymą, yra svarbus gebėjimas pritaikyti ugdymo turinį, tinkamas mokymo(si) metodų parinkimas, bendradarbiavimo, gebėjimo dirbti komandoje, mokėjimo mokytis ugdymas. „Individualus mokytojo požiūris į mokymą – tai vaikams suteikta galimybė rinktis mokymosi medžiagą, metodus, priemones.  Leisdami rinktis, ugdome laimingus vaikus“, – teigia konferencijos dalyvė.

 

Tiek organizatoriai, tiek dalyviai pripažino šios temos aktualumą, poreikį organizuoti panašius renginius ir ateityje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *