Konferencija „Sveikas mokytojas – sėkmingo ugdymo garantas“

Vaida Norkevičienė
,

Gruodžio 28 dieną, kaip jau kasmet įprasta, Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijoje vyko konferencija „Sveikas mokytojas – sėkmingo ugdymo garantas“. Tai jau dešimtoji konferencija. Nors ši konferencija dėl epidemiologinės situacijos Lietuvoje nei dalyvių skaičiumi, nei geografija neprilygo prieš tai buvusioms, bet ištikimiausiems dalyviams tai buvo naudingas ir prasmingas pasibuvimas su bendraminčiais. Džiugu ir tai, kad prie ištikimiausių dalyvių prisijungė gausus būrys Šiaulių Salduvės progimnazijos mokytojų.

 

Konferenciją pradėjo jos sumanytoja ir organizatorė, progimnazijos direktorė Rasa Dagienė. Ji nuoširdžiai visus sveikino ir dėkojo rėmėjams: Radviliškio rajono savivaldybei, „BIOK laboratorijai“, partneriams: Vytauto Didžiojo universitetui, Radviliškio visuomenės sveikatos biurui, visiems susirinkusiems, be kurių ši konferencija nebūtų tokia puiki.

 

Savo pranešime „Sveikas mokytojas. Kas iš to?“ direktorė atsigręžė į buvusias konferencijas, prisiminė, kaip kilo sumanymas organizuoti būtent tokį renginį mokytojams apie juos pačius, jų sveikatą, kiek įdomių ir įvairių lektorių buvo pakviesta, kokiomis visa apimančiomis temomis kalbėta. Žaismingai priminė keletą paprastų, bet visiems žinotinų ir lengvai pritaikomų dalykų: mažiau valgyti – daugiau judėti, dažniau šypsotis – mažiau raukytis, senatvė, savęs nurašymas pirmiausia įvyksta mūsų galvoje, ne kūne, o svarbiausia – visada reikia mąstyti pozityviai.

 

Psichologė-psichoterapeutė Žydrė Arlauskaitė, jau antrą kartą dalyvaujanti konferencijoje, savo pranešimą „Pamatyk ir pasidaryk pats, arba nerimo apsuptyje“ pradėjo pasiūlymu įsivertinti savo būseną. Lektorė teigė, kad COVID-19 kontekste saugumo, stabilumo psichologinio balanso tema itin paaštrėjusi ir nerimą, didesnį ar mažesnį, jaučiame visi, todėl patys privalome išmokti su juo tvarkytis. Pirmiausia kiekvienam reikia įsisąmoninti, kad patys esame atsakingi už save ir visados turime pradėti nuo savęs, nes tik tada galėsime padėti kitam: palaikyti, sustabdyti, suteikti pagalbą. Psichologė kalbėjo ir apie generalizuoto nerimo sutrikimą, kai nuolat jaučiamas nerimas, kylantis be aiškių priežasčių, aptarė jo simptomus: sutrikusį miegą, dažnesnį pulsą, dėmesio koncentracijos pablogėjimą, dirglumą, greitą nuovargį. Paaiškino, kaip kiekvienas iš mūsų galime įveikti nerimą. Svarbu sutvarkyti savo darbinę dienotvarkę, dienos režimo ciklą, bendravimo higieną, pasirūpinti fizine būkle bei bendradarbiauti ir bendrauti su kolegomis, įsitraukti į grupę.

 

Ne pirmą kartą konferencijoje dalyvaujantis Dalius Barkauskas, sporto medicinos gydytojas, Lietuvos olimpinės rinktinės vyriausiasis gydytojas, savo pranešimą „Ar tikrai mums reikia miegoti?“ pradėjo faktais apie visuomenės senėjimą ir apie tai, ko negalime nei pakeisti, nei išvengti. Remdamasis gausiais moksliniais tyrimais kalbėjo apie smegenų ir miego ryšį, aiškino, kaip neigiamai miego stoka veikia glimfatinės sistemos funkciją ir kokią įtaką gali turėti neurodegeneracinių procesų dinamikai, koks tvarus ryšys yra tarp imuninės sistemos veiklos ir miego, kodėl ir kaip keičiasi mikrofloros sudėtis, atsiranda tendencija priaugti svorio, koks pavojus kyla depresinėms būklėms vystytis. Gydytojas aptarė ir popietinio miego strategijas, naudą, pateikė įtikinančių pavyzdžių iš žymių žmonių gyvenimų. O visiems, norintiems ilgiau išlikti sveikiems ir džiaugtis gyvenimu, davė laimės receptą. Štai jis: valgyk teisingai, būk fiziškai pasiruošęs, skaniai miegok, daug laiko būk gamtoje ir puikiai bendrauk su aplinkiniais. Be to, atskleidė gudrybę, kuri padeda greičiau užmigti. Pasirodo, reikia ne skaičiuoti avis, o kvėpuoti taip, kaip kvėpuoja kūdikiai miegodami – imituoti gilų, lėtą kvėpavimą. Baigdamas visiems palinkėjo gerai išsimiegoti.

 

Modesta Morkevičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros doktorantė, savo pranešime „Profesinis perdegimas: kodėl vengti, kaip atpažinti, ko imtis?“ ne tik išsamiai aptarė perdegimo rūšis ir komponentus, bet ir atkreipė dėmesį, kad perdegimo sindromas gali užklupti bet kurios profesijos žmogų. Mokslininkai pastebi, kad šis sindromas labai dažnai pasireiškia tiems, kurie dirba tiesiogiai su žmonėmis – rizikos grupėje ir pedagogai. Vieno tyrimo duomenys rodo, kad pedagogų situacija ypač pablogėjo COVID-19 kontekste, nes reikšmingai padidėjo jų darbo krūvis. Lektorė paaiškino, kodėl reikia vengti profesinio perdegimo ir kaip tai padaryti. Anot jos, reikėtų vengti idealizuotų minčių ir saugoti asmeninį laiką, stebėti, ar nemažėja draugų skaičius, ar po darbo pavyksta išeiti iš darbuotojo vaidmens, ugdyti psichologinį atsparumą, pasirūpinti tinkama mityba, fiziniu aktyvumu ir gerai išsimiegoti. Konferencijos dalyviams buvo pasiūlyta atsakyti į klausimus, įsivertinti savo savijautą ir pasitikrinti, ar nepatiria profesinio perdegimo.

 

Lukas Benevičius, švietimo inovatorius, savo pranešime „Empatiškas klausymasis, arba kaip klausytis, kad būtume išgirsti“ apibrėžė ir išskleidė empatijos sampratą: kas yra, o kas nėra empatija. Kalbėjo, kam reikalingi jausmai ir ką su jais daryti, kaip išbūti ir susikalbėti sudėtingose situacijose, kokia išankstinių nuostatų, įsitikinimų, vertinimų įtaka bendravimui. Lektorius įvardijo, kas padeda susikalbėti ir kas trukdo. Nurodė žingsnius, padedančius nesusikalbėjimą paversti susikalbėjimu. Patarė remtis pastebėjimais, o ne vertinimais, vadovautis jausmais, o ne nuomonėmis, atsižvelgti į poreikius ir formuluoti konkrečius prašymus, o ne reikalauti abstrakčių dalykų. Akcentavo sąmoningumo, savistabos svarbą, kvietė įsiklausyti ir išgirsti tai, kas kalbančiajam svarbu ir kodėl svarbu, suprasti, kad už žodžių slepiasi vienas ar kitas poreikis. Teoriją nuolat grindė žaismingais pavyzdžiais iš realaus gyvenimo, mokė, kaip teoriją integruoti į kasdienį gyvenimą. Palinkėjo mokytis išgirsti, susikalbėti ir kurti prasmingus, darnius, gilius santykius tiek su savimi, tiek su aplinkiniais.

 

Progimnazijos direktorė Rasa Dagienė, apibendrindama konferencijos darbą, dar kartą padėkojo visiems dalyviams, palinkėjo saugoti savo sveikatą ir pažadėjo kitąmet pakviesti į vienuoliktąją konferenciją.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.