Konferencija „Pamoka kitaip“

Gražina Povilaitytė-Kosarieva
,
Vilniaus Levo Karsavino mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui

„Dirbdami taip, kaip dirbote prieš dvidešimt metų, žinokite, kad yra geresnių darbo būdų.“ (Tomas Edisonas)

 

Šiandieninė visuomenė labai greitai keičiasi, kiekvienam žmogui tenka susidurti su inovacijomis ne tik darbe, bet ir kasdieniame gyvenime. Keičiasi pasaulis, atsiranda progresyvios technologijos, keičiasi ir žmogaus mąstymas. Gyvendamas sparčiai besivystančiame pasaulyje, kiekvienas turi gebėti kompleksiškai spręsti problemas, įgyti naujų žinių, įgūdžių ir gebėti juos pritaikyti gyvenime. Atsižvelgdami į tokius pasikeitimus visuomeniniame gyvenime, ne tik mokslininkai, bet ir mokytojai ieško inovatyvių mokymo metodų, tobulindami ugdymo(si) procesą. Profesorius Vladas Rajeckas teigia, kad ugdymo tikslas ir idealas – visapusiška, sąmoninga, aukštų moralinių bruožų turinti asmenybė. Pagrindinis ugdymo kelias – tai kokybiško ugdomojo proceso organizavimas, ugdomojo proceso tobulinimas, plėtojant jo „technologiją“. Nuo ugdomojo proceso veiksmingumo, kokybės priklauso ugdytinių pasiekimai ir pažanga. Mokymo procesas – sudėtingas reiškinys. Jį sudaro mokytojo ir mokinių veikla, bendravimas ir bendradarbiavimas.

 

Gegužės pradžioje Vilniaus Levo Karsavino mokykla organizavo Vilniaus miesto mokytojų tarpmokyklinę metodinę-praktinę konferenciją „Pamoka kitaip“, kurios pagrindinis tikslas – įdomios ir kūrybiškos pamokos, atitinkančios šiuolaikinio vaiko poreikius ir interesus, organizavimo patirties sklaida. Konferencijoje dalyvavo pedagogai iš 11 Vilniaus miesto švietimo įstaigų: darželių, pagrindinių mokyklų, gimnazijų. Per renginį Vilniaus švietimo įstaigų atstovai pristatė 17 žodinių pranešimų, jame dalyvavo 100 pedagogų, siekiančių atrasti naujas ugdomojo proceso organizavimo gaires ir idėjas. Gausus dalyvių skaičius patvirtino didelį Vilniaus miesto mokytojų susidomėjimą sėkmingos, veiksmingos, kūrybiškai organizuotos pamokos įgyvendinimo galimybėmis šiuolaikinėse mokyklose.

Mokytojai dalijosi metodine-praktine patirtimi, veiksminga, įtraukiančia, motyvuojančia mokymosi strategija ir taikomais ugdymo metodais, jų įvairove. Kalbėta apie tai, kokia turi būti šiuolaikinė vaiko interesus ir poreikius atitinkanti pamoka, kad ugdymo procesas ne tik sudomintų mokinį, bet ir formuotųsi patyriminis ugdymas, plėstųsi pasaulėžiūra, vaikai įgytų naujų žinių ir įgūdžių, leidžiančių prasmingai tyrinėti, analizuoti ir paaiškinti pasaulyje vykstančius procesus.

 

Konferenciją pradėjo Vilniaus L. Karsavino mokyklos mokiniai, pristatydami nuostabią koncertinę programą. Svečius ir konferencijos organizatorius pasveikinti atvyko Vilniaus m. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto departamento Bendrojo ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Gražina Doveikienė. Mokyklos direktorė Svetlana Butautienė pasidžiaugė svečių gausa ir pristatė pagrindinį susitikimo tikslą – pasidalyti atrastomis naujovėmis, ieškoti būdų, kaip paįvairinti kiekvieną pamoką, siekiant sudominti mokinius, lavinti jų kritinį mąstymą, dalytis gerąja patirtimi. Direktorė palinkėjo visiems sėkmės, kūrybiško darbo ir malonių akimirkų.

 

Konferencijoje dalyvavo Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros (NMVA) direktorius Vidmantas Jurgaitis. Jis pristatė visuminio išorinio mokyklų vertinimo rezultatų analizę „Šiuolaikinė pamoka: ką pastebime išorinio vertinimo metu“. NMVA vadovas pranešė, kad 2017–2018 m. įvertintos 143 bendrojo ugdymo mokyklos, stebėta 12 941 pamoka ar veikla. Rezultatai parodė, kad pamokų kokybė priklauso nuo mokytojo kvalifikacinės kategorijos. Vertindami veiklą mokyklose, išorės vertintojai išskiria keturias vertinimo aspektų sritis: kiekvieno mokinio ugdymo(si) planavimą ir organizavimą, pagalbą mokiniui ir motyvavimą, mokinių vertinimą ir įsivertinimą, orientavimąsi į rezultatą. Direktorius teigė, kad mokymo metodų pasirinkimą lemia mokytojų įgyta kvalifikacija. Kaip parodė tyrimas, mokyklose vyrauja tradicinė mokymo paradigma (53,9 proc.), bandoma dirbti šiuolaikiškai – 33,1 proc., šiuolaikinė mokymosi paradigma – 13 proc. mokyklų. Tobulintinais veiklos aspektais išlieka mokymasis pamokoje: ugdymosi aplinkos (7,7 proc.), vadovavimas kiekvieno mokinio mokymuisi (36 proc.), vertinimas ugdant (11,7 proc.), kiekvieno mokinio pažanga ir pasiekimai (20,2 proc.). Tai priklauso nuo mokytojų didaktinės kompetencijos – vieno svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi motyvaciją ir pasiekimus. Galima teigti, kad sėkminga pamoka, ugdanti mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas, priklauso ir nuo mokytojo pasirinktos mokymosi paradigmos. NMVA direktoriaus pranešimas dar kartą patvirtino šios konferencijos aktualumą ir reikšmę kuriant šiuolaikinę mokyklos viziją.

 

Turima patirtimi dalijosi Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ pedagogė Inesa Kovaliovienė („Ugdomasis procesas kitaip“). Ji pabrėžė, kad žmogus turi suteikti vaikui visa, kas geriausia, šiuolaikinis darželis ugdomąjį procesą įgyvendina labai sudėtingoje socialinėje ekonominėje aplinkoje, ištikus dorovinio suvokimo krizei. Tokiomis sąlygomis darželis priverstas būti vaikams antraisiais namais, antra šeima, kurioje ne tik suteikiamos žinios, bet ir sudarytos sąlygos formuotis asmenybei. Ugdomosios veiklos tikslas – kūrybiškas, dorovingas, kompetentingas Lietuvos pilietis. Darželis – tai ne pastatas, ne grupė. Darželis – tai išaukštinta dvasia, svajonė, idėja, kuri sudomina iš karto tris – pedagogą, ugdytinį, tėvą. Pedagogų pašaukimas yra įgyvendinti vaikų svajones.

 

O ko gi reikia vaikui, kad mokytis jam būtų įdomu, būtų motyvuotas, galėtų tirti pasaulį jį supančioje natūralioje aplinkoje. Šie klausimai ir paskatino Vilniaus Levo Karsavino mokyklos technologijų mokytoją metodininką Aleksandrą Šumovičių ir geografijos vyr. mokytoją Jeleną Šumovič imtis vienos iš galimybių, organizuojant ugdymą šiuolaikiniams mokiniams, integruojant geografijos ir technologijos pamokas. Mokytojai konferencijoje pristatė ilgalaikį integruotą geografijos ir technologijų projektą „Gaublys ir geografijos žemėlapis“. Pranešimą socialine problematika skaitė ir savąja patirtimi dalijosi Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos geografijos mokytojas ekspertas Vytautas Butkus („Toponimikos įdomybės“).

 

Kaip teigia mokslininkai, šiuolaikiniam jaunimui nebeužtenka formalių žinių. Pastaruoju metu ypač populiariu tapo aktyvus mokymas(is), skatinantis įgyti žinių ir gebėjimų. Teigiama, kad aktyvieji mokymosi metodai suteikia laisvės mokinių minčių išraiškai, provokuoja kūrybiškus atsakymus, moko bendrauti ir bendradarbiauti. Vien tradicinėmis mokymo formomis to nepasieksi. Konferencijos dalyviai savo pranešimais patvirtina, kad ugdymo metodai pedagogo darbe – ne mažiau reikšmingi. Mokytojai renkasi tokius metodus, kurie padėtų įgyvendinti ugdymo tikslus ir uždavinius, atsiskleidžiančius kiekvieno mokinio individualumą, skatinančius įgyti reikalingų gyvenime žinių ir įgūdžių. Šiuolaikines mokymo strategijas, taikant aktyviuosius mokymo metodus savo pamokose, pristatė Vilniaus „Varpo“ suaugusiųjų gimnazijos ir Vilniaus Naujamiesčio mokyklos biologijos mokytoja metodininkė Irina Filipova („Gyvybės egzistencijos lygmenys pagal laikrodžio rodyklę“), Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos chemijos vyr. mokytoja Vita Mardosienė („Chemijos pamoka kitoje aplinkoje“), Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos dailės mokytoja Anna Kasatkina („Aktyvūs mokymo metodai dailės pamokose“), Vilniaus „Ateities“ mokyklos informacinių technologijų mokytoja metodininkė, matematikos mokytoja Jelena Ignatovič („Aktyvūs mokymo metodai matematikos ir informacinių technologijų pamokose“), Vilniaus Žemynos progimnazijos lietuvių kalbos vyr. mokytoja Daiva Neseckienė („Kitoks savarankiško skaitymo pristatymas“), Vilniaus Taikos progimnazijos technologijų vyresn. mokytoja Laima Kamarūnienė („Technologijos – galimybė atsiskleisti kūrybiškumui“), Vilniaus L. Karsavino mokyklos matematikos mokytoja metodininkė Margarita Arefjeva („Sugretinimo ir palyginimo metodas matematikos pamokoje“), Vilniaus L. Karsavino mokyklos vyresn. mokytoja Viktorija Jegorenko („Metodų įvairovė IT pamokose“), Vilniaus Abraomo Kulviečio ilgosios klasikinės gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Nadežda Pašuto („Aktyvieji mokymo(si) metodai mnemotechnikos pamokose kitu kampu“).

 

Vienas iš aktyvaus mokymo(si) būdų, turinčių daug galimybių sudaryti palankias sąlygas mokinių ugdymui, yra projekto metodas, skatinantis sieti mokymąsi su tikrove. Projektai moko dirbti grupėje su kitais mokiniais, sprendžiant aktualias problemas. Kaip šį metodą taiko, pasakojo Vilniaus Levo Karsavino mokyklos fizikos mokytoja metodininkė Liudmila Tankeliūnienė („Ugdymas per projektus“), Vilniaus darželio-mokyklos „Lokiukas“ direktorės pavaduotojas ugdymui Sergejus Pavlovas („Gyvasis skaitymas“), Vilniaus L. Karsavino mokyklos fizikos mokytoja metodininkė Kristina Lučinska („Projektinė veikla“).

 

Konferencijoje buvo pristatyti stendiniai pranešimai, kuriuos parengė Vilniaus lopšelio-darželio „Šnekutis“ vyr. mokytoja Jūratė Markūtėlytė-Širkienė („Žaidimas kitaip“), Vilniaus L. Karsavino mokyklos pradinio ugdymo vyr. mokytoja Larisa Kušlevič („Netradicinės pamokos pradinėje mokykloje“), šios mokyklos dailės vyr. mokytoja Jelena Archipova parengė stendinius pranešimus „Tradicinės technologijos šiandien – medinių gėlių darymas“ ir „Tradicinės technologijos šiandien – vitražas – dekoratyvinė aplikacija ir gyvenimo medis“, Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijos dailės mokytoja Anna Kasatkina – „Aktyvūs mokymo metodai dailės pamokose“.

 

Besibaigiant renginiui, dalyviai pasidalijo įspūdžiais, pasidžiaugė sėkmingai įgyvendintomis pamokomis, veiksmingu ugdymosi procesu, motyvavusiu pedagogus ir toliau į jo organizavimą žiūrėti kūrybiškai, inovatyviai, atsižvelgiant į vaikų poreikius ir lūkesčius, remiantis patyriminio ugdymo principais. Tik suprantama, kad didelę reikšmę organizuojant ugdomąjį procesą „kitaip“ turi ir mokyklos resursai…

Atviras mokytojų bendradarbiavimas neabejotinai padės tobulinti ugdomąjį procesą, siekiant šiuolaikiškos pamokos, atrandant modernius metodus, dalijantis metodinėmis priemonėmis. Taigi pedagogai turi svarbią ne tik savo mokymosi, bet ir kolegų mokymo gairę.

 

Dėkojame mokyklų administracijai, konferencijos organizatoriams ir vedėjams bei mokytojams, skaičiusiems pranešimus, besidalijusiems savo atradimais, patirtimi!

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Gražina

    Malonu, kai geromis idėjomis dalijamasi su kolegomis. Dar maloniau, kai yra žmonių, gebančių suburti ir įvertinti norinčius tomis idėjomis pasidalinti. Ačiū. Straipsnis puikus.