„Kokybės krepšelis“: praktinė dviejų mokyklų patirtis

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

„Kokybės krepšelis“ – tai Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamas projektas, kurio tikslas – pagerinti mokinių ugdymosi pasiekimus, įgyvendinant pokyčius savivaldybėse ir mokyklose. Kryptingai dirbama su mokyklų steigėjais – savivaldybėmis ir 180 bendrojo ugdymo mokyklų, atrinktų į dvi tikslines grupes: 30 mokyklų, turinčių stiprią geros mokyklos požymių raišką (pagal Geros mokyklos koncepcijos nuostatas), ir 150 mokyklų, turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką. Tikimasi, kad įgyvendintos projekto veiklos (išorinis vertinimas, pagalba mokyklų veiklos tobulinimui ir jų daromos pažangos vertinimas) taps pagrindu sisteminiam praktiniam kokybės kultūros įgyvendinimui visose šalies mokyklose.

Pasak Nacionalinės švietimo agentūros metodininko Gražvydo Kazakevičiaus, svarbu, kas pasibaigus projektui liks mokyklų bendruomenėse, kaip jos priims pokyčius, apmąstys įsivertinimą, gebėjimus planuoti, svarbu, kad mokykla žino, kokį kelią yra pasirinkusi, pagal kurį vyksta procesai koridoriuose ir klasėse.

Mokytojo padėjėjas – kiekvienoje pradinukų klasėje

 

Pirmoji patirtimi pasidalijo Vitalija Dziuričienė, Panevėžio „Vyturio“ progimnazijos direktorė. Šioje ugdymo įstaigoje šis projektas vyksta antrus metus. „Išskirti, ko mums reikia, ką galėtume veikti, buvo gana lengva, nes ne per seniausiai parengtas strateginis planas, reikėjo tik peržiūrėti jį, įvertinus vykdomas veiklas, strateginius prioritetus, įvardyti, ko mums dar trūksta. Strateginiame plane įvardytas siekis, kad gerėtų mokinių pasiekimai ir kiekvieno mokinio pažanga. Kaip vieną iš uždavinių, kuris gali būti sustiprintas, pasirinkome pagerinti individualizavimą, diferencijavimą, suasmeninimą, pagalbos teikimą – jau seniai svajojame, kad kiekviena pradinė klasė (nesvarbu, ar joje yra specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių) turėtų mokytojo padėjėją, turintį pedagogikos žinių bei galintį pagelbėti mokytojams lydint vaikus į išvykas, ekskursijas. Išplėtėme konsultacinių centrų veiklą, atliepdami mokinių, jų grupių poreikius, stengdamiesi padėti gabiems arba spragų turintiems mokiniams. Iš kito projekto lėšų įkūrėme relaksacijos kambarį, ten mokytojų padėjėjos gali pabūti su vaikais, rengti nusiraminimo užsiėmimus, kad vėliau galėtų grįžti į pamokas, taip pat įsigijome kompiuterinės technikos, spausdintuvų, jie yra visuose kabinetuose, gelbsti pedagogams ruošiant užduotis“, – vardijo direktorė.

 

Kitas progimnazijos pedagogų išsikeltas uždavinys – gilinti integraciją ir didinti prasmingumą. Pirmiausia bendruomenė investavo į mokytojų mokymus, vėliau didelių investicijų nebereikėjo, tik dirbti, išbandyti įvairias formas. „Mokame prieš integruotą dieną, savaitę – įvertinti mokinių žinias, gebėjimus ta integruota tema, o pabaigus procesą – patikrinti, ko išmoko, pateikti užduotis, mokiniai iš anksto žino išmokimo kriterijus“, – paaiškino V. Dziuričienė.

 

Trečioji užduotis – užtikrinti aktyvaus, patrauklaus, prasmingo ugdymo „be sienų“ plėtrą, kad kiekviena klasė išvykose į muziejus, įvairius centrus, ko nors rimtai išmoktų, kad išvykos nebūtų skirtos tik pramogoms, tam vėlgi patvirtinta tvarka, „pamatuojamos“ žinios prieš išvykstant ir grįžus. Ruošdamiesi išvykai, mokytojai parengia užduočių. Kauno IX forto muziejaus darbuotojai direktorei net parašė laišką, kad pirmą kartą susidūrė su mokiniais-mokslininkais, kurie užduoda klausimus, naudojasi segtuvais, konspektuoja.

 

Mokyklos teritorijoje bendruomenė įkūrė aplinkas, kurios pasitarnavo rudenį, kol reikėjo valdyti mokinių srautus, lauke organizuoti ugdymą ir pertraukas, kurias pailgino, kad būtų kuo aktyvesnės ir produktyviau išnaudojamos, modernizavo bibliotekos, laboratorijos patalpas, pritaikė jas grupių ir individualiam darbui, tai pasiteisino organizuojant ugdymą grįžus po pirmojo karantino. „Kokybės krepšelio“ projektas organizuojamas taip, kad būtų galima čia ir dabar koreguoti mokyklos pokyčio planus, „Vyturio“ progimnazija ta teise pasinaudojo, konstruktyviai apmąstė savo sumanymus, apgalvojo, kokios technikos reikia, dabar vaikams teikia kompiuterinius, planšetes nuotoliniam ugdymui. Šiuo metu mokytojų padėjėjos užsiima priežiūra tų mokinių (jų yra apie 40 proc.), kurie nuotoliniu būdu mokosi progimnazijoje – tuo patenkinti ir mokinių tėvai, ir mokytojai. Pirmųjų metų rezultatai rodo, kad pavyko pasiekti beveik visus užsibrėžtus tikslus: auga rodikliai, džiugina individualios pažangos augimas…

Gerinti matematikos pasiekimus

 

Skuodo Mosėdžio gimnazija „Kokybės krepšelio“ finansuojamas veiklas pradėjo vykdyti tik rudenį.  Audronė Šverienė, šios ugdymo įstaigos direktorė, papasakojo, ką per tuos mėnesius spėjo nuveikti jų bendruomenė. Pagrindiniu tikslu pasirinkta užtikrinti kiekvieno mokinio matematikos pasiekimų ir pažangos augimą pagrindiniame ir pradiniame ugdyme, išsikelti uždaviniai – sukurti veiksmingas pagalbos mokiniui sąlygas 1–10 klasėse ir sudaryti tarpdalykinių integracinių ryšių matricą, padedančią pagerinti matematikos įgūdžius.

 

Gimnazijos bendruomenė parengė ir pasirašė veiklos tobulinimo planą, pasiskirstė įsipareigojimais, susitarė dėl darbų, veiklų vykdymo formato. Projekte dirba 25 mokytojai (trys ketvirtadaliai visų pedagogų), kas du mėnesius su mokytojais aptariama, kaip jiems sekasi, kokių naujų idėjų atsiranda, kaip jas įgyvendinti, ką keisti.

 

„Mūsų atradimas pažangos projekte buvo horizontaliosios konsultacijos ir mes jas tęsiame – į dvi, iš keturių per savaitę, matematikos pamokas 5–10 klasėse ateina du matematikos mokytojai: įsitikinome konsultacijų veiksmingumu, matome to prasmę, nes vyresniųjų klasėse turime iki 30 mokinių – jų gebėjimai, motyvacija skiriasi, vienam mokytojui sunku, kai reikia ieškoti įvairių būdų, metodų. Vyksta ir individualios ar konsultacijos grupėmis – tam skiriamos trys valandos per savaitę, patys mokiniai taip pat teikia pagalbą: vyresnieji padeda jaunesniems, bendraklasiai pagelbėja vieni kitiems; skiriama lėšų mokytojų kvalifikacijai kelti. Iš Čikagos lietuvių paramos fondo gavome paramą, įrengsime „Ypatingą klasę ypatingiems vaikams“, ne tik turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, bet ir hiperaktyviems, ateinantiems iš tokios socialinės aplinkos, kad reikia nusiraminimo. Rengiami matematikos ir kitų mokomųjų dalykų integruoti projektiniai darbai, esame paskirstę darbo vadovus, vyksta konsultacijos, medžiagos rinkimas, pavasarį išgirsime vaikų pranešimus, bus integruojami įvairių dalykų ir matematikos, informacinių technologijų gebėjimai, viešasis kalbėjimas. Taip pat skatiname integraciją tarp šešių mokomųjų dalykų, kad taikydami matematikos žinias mokytojai naudotų vienodas sąvokas ir pan. Kiekvieną savaitę arba dukart per mėnesį matematikos mokytojai taiko praktines veiklas“, – pasakojo A. Šverienė. Gimnazija taip pat planuoja modernizuoti informacinių ir komunikacinių technologijų bazę, kurti edukacines erdves, „Kokybės krepšelio“ lėšos suteikia galimybę įsirengti hibridinę klasę, kurioje vaikai kartu galės mokytis ir būdami namuose, ir klasėje, pedagogas galės pamoką įrašyti, nusiųsti vaikui, jei jis, pavyzdžiui, serga.

Gimnazija tapo Klaipėdos muzikinio teatro partnere, tad mokiniams atsiveria galimybės edukacijoms, susitikimams su aktoriais ir pan.

Apibendrindama direktorė teigė, jog „Kokybės krepšelis“ suteikia mažų miestelių mokyklų ugdytiniams galimybių tobulėti, išbandyti, patirti, kurti, nejausti atskirties.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *