Kokioje aplinkoje gyvename?

Mums itin svarbu būti švarioje aplinkoje. Todėl žmonės turi žinoti, kokioje aplinkoje jie gyvena, mokosi, dirba, sportuoja ar poilsiauja. Oro užterštumo poveikis žmonių sveikatai pasireiškia įvairiomis plaučių ligomis, imuninės sistemos silpnėjimu ir kt. Oro tarša kenkia ne tik žmogui, ji turi neigiamą poveikį aplinkos kokybei – kenkia žemės ūkiui, rūgštieji lietūs sukelia dirvos rūgštėjimą, pastatų, istorinių objektų nykimą, eutrofikaciją ir daugybę kitų neigiamų efektų.

 

Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro geografijos mokytoja Asta Sinkevičienė ir biologijos mokytoja Inga Kmitaitė-Vitkūnienė, su mokiniais įgyvendindamos projekto „Mokomės iš gamtos“, finansuojamo Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšomis, veiklas, rugsėjį kolektyviai atliko Vilniaus miesto oro kokybės, vizualinės ir triukšmo taršos tyrimą. Žinant, kad mokykla yra unikalioje vietovėje, tai yra iš vienos pusės Verkių regioninis parkas, o iš kitos – Neries upė, tarsi sufleruoja, kad esame švarioje aplinkoje. Tam, kad įsitikintume, suplanavome ir atlikome tyrimą. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti Vilniaus miesto oro kokybę, vizualinę ir triukšmo taršą pasirinktose vietose. Šiam tikslui pasiekti nusimatėme uždavinius: 1) išanalizuoti pasirinktose Vilniaus miesto mikrorajonų vietose oro kokybę, vizualinę ir triukšmo taršą; 2) įvertinti ir palyginti skirtingų Vilniaus miesto mikrorajonų vietovių vizualinę ir triukšmo taršą, oro kokybę; 3) sukurti tirtų Vilniaus miesto mikrorajonų vietovių oro kokybės, vizualinės ir triukšmo taršos žemėlapį.

 

 

Tyrimui atlikti pasirinktas:

• Oro taršos nustatymas kerpių metodu. Kerpės auga visur ir labai lėtai. Jos augdamos labai jautriai reaguoja į aplinkos (ypač oro) užteršimą. Labiausiai joms kenkia ore esančios rūgštys. Pagal tai, ar tam tikroje vietoje yra kerpių, galima spręsti apie oro užteršimą. Įvairios jų rūšys skirtingai reaguoja į teršalus: vienos juos toleruoja, kitos – ne.
• Vizualinis aplinkos taršos metodas. Vizualinės taršos objektais gali tapti apleisti ūkiniai ir gyvenamieji pastatai, statiniai, šiukšlių konteineriai ir šiukšlės, elektros infrastruktūra (antžeminės elektros linijos, jų stulpai, atramos ir kt.), kasybos darbų pažeistos teritorijos, išorinė vaizdinė reklama, neprižiūrėti želdiniai ir kt.
• Aplinkos triukšmo lygis – nustatomas garso matuokliu (dBA). Triukšmo tarša (arba aplinkos triukšmas) – žmogaus veiklos ar mašinų darbo sukurtas triukšmas, kuris trikdo veiklą ar pusiausvyrą žmonių ar gyvūnų gyvenime.

 

Mokytojos su mokiniais išskyrė keletą skirtingų Vilniaus miesto mikrorajonų vietų – gyvenamųjų rajonų, pramonės, senamiesčio ir priemiesčio zonos teritorijose. Prieš atlikdami pasirinktų vietų tyrimą mokytojos ir mokiniai dar kartą atidžiai aptarė numatytas veiklas, pasiaiškino kilusius neaiškumus. Pasiėmę „Gamtos tyrėjo kuprinę“ (čia buvo sudėtos reikalingos priemonės – mokinio darbo lapas, rašiklis, didinamasis stiklas, aprašymas „Oro tyrimas kerpių metodu“, vizualinės taršos stebėjimo aprašymas), garso lygio matuoklį, išvyko tirti pasirinktų vietų.

 

Mokiniai susiskirstę į mažas grupeles atliko tyrimą – mokyklos kieme, Verkių parke, Žvalgų, Kalvarijų, Trinapolio, Antakalnio ir Jeruzalės gatvėse, autobusų ir geležinkelio stotyse, Rotušės ir Katedros aikštėse. Tai apėmė Žirmūnų, Baltupių, Jeruzalės, Antakalnio, Karoliniškių ir Senamiesčio mikrorajonus. Priemiesčio tyrimui buvo pasirinkta Bukiškių ir Nemenčinės vietovė. Šiose pasirinktose vietose ir buvo renkami duomenys.

 

Mokiniai smalsiai stebėjo aplinką, mokytojų ir mokytojų padėjėjos padedami komentavo ją, diskutavo ir kruopščiai atliko užduotis mokinio darbo lapuose. Atlikę šias užduotis ir sugrįžę, mokiniai pamokų metu apibendrino gautus rezultatus ir padarė išvadas.

 

Tam, kad atlikto tyrimo rezultatai būtų patikimesni, jaunieji tyrėjai apsilankė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje. Čia juos pasitiko doktorantas Laurynas Klimavičius, plačiau supažindinęs su oro tarša, klimato pokyčiais, aptaręs aplinkosaugines problemas, taip pat parodęs čia pat esančią universiteto meteorologijos stotį. Mokiniai galėjo susipažinti ir su Lauryno darbo vieta, kur buvo rodoma, kaip duomenys iš meteorologinės stoties atkeliauja į kompiuterį. Paaiškino, kaip jie skaitomi. Mokiniams apsilankymas Vilniaus universitete padarė didelį įspūdį, nes jie ne tik pabendravo su mokslininkais, sužinojo daugiau apie aplinkos taršą, bet ir pamatė, kaip yra renkami duomenys, kaip jie apdorojami ir pateikiamos išvados.

 

Sugrįžę į mokyklą, dar kartą mokiniai su mokytojomis peržiūrėjo ir patikslino gautas tyrimo išvadas. Remdamiesi gautais duomenimis parengė Vilniaus miesto taršos žemėlapį.

 

Tyrimo rezultatai parodė, kad:

• Didžiojoje dalyje tirtų Vilniaus mikrorajonų vietų vyrauja plynkežis ir geltonkerpė, tai rodo, kad oras čia yra užterštas vidutiniškai. Autobusų ir geležinkelių stočių teritorijoje ant augančių medžių mažais ploteliais auga geltonkerpės ir žalaidumbliai. Tai rodo, kad oro užterštumas yra didelis. Didžiausias užterštumas yra Geležinkelio gatvėje, nes ant medžių visai nesimatė kerpių, o ant pastatų aptikome tik žaliadumblius. Vilniaus priemiestyje buvo rastos uosinės ramalinos ir sodiniai briedragiai, tai rodo, kad oras yra neužterštas.
• Didžiausia vizualinė tarša Laisvės prospekte, Verkių regioniniame parke, Žvalgų gatvėje (Žirmūnai), taip pat autobusų ir geležinkelio stočių teritorijoje (mėtėsi šiukšlės, netvarkingi apgriuvę pastatai, teritoriją teršiantys netvarkingi reklaminiai stendai ir t. t.). Mažiausia tarša – Senamiestyje ir mūsų mokyklos teritorijoje.
• Didžiausią triukšmo taršą sukelia transportas. Tai buvo nustatyta prie didelių miesto gatvių (91 dBA). Kuo toliau nuo didelių gatvių, tuo triukšmo tarša mažesnė. Triukšmo lygis nebuvo viršytas mokyklos kieme (45 dBA) ir Verkių regioniniame parke (44 dBA).

Iš atliko tyrimo matyti, kad mokykla yra gana geroje aplinkoje, kur oro tarša yra vidutinė, palyginti rami, netriukšminga vieta. O Verkių regioninį parką bus galima visada atidžiau pastebėti ir patiems prisidėti prie aplinkos tvarkymo. Iškelta hipotezė iš dalies pasitvirtino.

 

Esame dėkingi Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesoriui Arūnui Bukančiui ir doktorantui Laurynui Klimavičiui už suteiktas žinias, konsultavimą ir mokslininko darbo paslapties atskleidimą.

 

Šį tyrimą atliko specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, padedami mokytojų. Jiems toks mokymosi būdas labai patiko, rezultatu (mokinių darbu, įsitraukimu, atsakingu užduočių atlikimu) buvo patenkintos ir mokytojos. Tikimės, kad įgytas žinias ir patirtį mokiniai pritaikys rinkdamiesi vietas poilsiui, papasakos kitiems mokiniams ir tėveliams ar globėjams. Mums visiems svarbu gyventi švarioje ir tvarkingoje vietoje!

 

Asta Sinkevičienė, Vilniaus Verkių mokyklos-daugiafunkcio centro geografijos mokytoja

Inga Kmitaitė-Vitkūnienė, biologijos mokytoja

Šarūnas Gerulaitis, geografijos mokytojas ekspertas, direktorius