Kokie bruožai būdingi pedagogo profesinio perdegimo sindromui?

Simona Šimkutė
,
ikimokyklinio ugdymo mokytoja, edukologijos mokslų magistrė 

Pedagogo darbas – sunkus ir atsakingas, šiame darbe neįmanoma išvengti socioedukacinių problemų ir rizikų. Profesinis perdegimas, tai streso padarinys, ilgainiui jis išsekina emocinius ir asmeninius resursus. Perdegimas susiformuoja per ilgą laiką, periodiškai kaupiantis neigiamoms emocijoms, tad labai svarbu laiku jį atpažinti.

Trumpai apžvelgsiu, kokie bruožai būdingi profesiniam perdegimui.

Šis sindromas yra labai sudėtingas procesas, jį sudaro trys pagrindinės dalys: emocinis išsekimas, depersonalizacija ir mažėjantys asmeniniai laimėjimai.

 

Emocinis išsekimas – tai emocinis pervargimas, asmeninių emocinių išteklių išeikvojimas. Kai žmogus mano, kad bendraudamas su kitais žmonėmis nepajėgia vykdyti jam keliamų tam tikrų reikalavimų, tada jaučiasi išsekęs emociškai, kartais jaučia fizinį išsekimą, dėl to ištinka frustracija, kitaip tariant – nusivylimas, apima didelė įtampa. Dažnai žmogus jaučia ir energijos trūkumą, nenori imtis naujos veiklos, netgi bendrauti, tai – pirmoji reakcija į darbe patiriamą stresą. Emocinis išsekimas laikomas pirminiu ir pagrindiniu perdegimo sindromo komponentu.

 

Depersonalizacija išreiškiama cinišku elgesiu, neigiamu, emociniu atsitraukimu, žmogų apima nusivylimas, nepasitikėjimas, mažėja savivertė. Šią būseną atspindi labai šaltas bendravimas su bendradarbiais. Žmogus abejingai reaguoja į žmones su kuriais dirba. Depersonalizacija reiškia tarpasmeninį perdegimo aspektą, dar vadinamą dehumanizacija.

 

Asmeninių profesinių siekių mažėjimas – neveiksmingumas, efektyvumo jausmo mažėjimas, kompetencijų ir produktyvumo stoka, savo darbo svarbos nuvertinimas, nepasitikėjimas savo jėgomis. Žmogus jaučiasi nenaudingas, mano, kad jo daromas darbas – niekinis.

 

Greičiau „perdega“ tie žmonės, kurie: nekreipia dėmesio į savo organizmą ir jo siunčiamus signalus, sąmoningai veikia priešingai nei reikalauja vidinis ritmas, yra išvarginti streso ir negeba įveikti kylančių sunkumų, atsipalaiduoti, tampa labai jautrūs, tad pernelyg jautriai reaguoja į daugelį dalykų, linkę nuolat niurzgėti, jiems dažniausiai yra blogiau nei kitiems, o asmuo, kuris darbe bando apsimetinėti, kad jam „viskas gerai“, bando rodyti entuziazmą, laimę, šypseną, norą dirbti, viduje labai dėl to kenčia.

Pedagogų perdegimo priežastys susijusios ir su asmeninėmis jų charakterio savybėmis. Tokios savybės kaip, pavyzdžiui: nerimas, saugumo jausmo trūkumas ar nervingumas, polinkis į intraversiją, pasyvumą; nerimas dėl to, ką mano kiti, blogos mintys dėl mokymo klaidų, polinkis į savikritiką ir nusivylimą savimi.

Atpažinti tokią būseną galima, kai krinta asmens motyvacija, pasitenkinimas darbu. Dažnai pirmieji tai pajaučia mokiniai, kad mokytojo elgesys ir mokymo metodika pasikeitė.

 

Kita asmeninė charakteristika, kuri, kaip nustatyta, numato riziką mažai patirties mokymo srityje įgijusiems pedagogams, todėl iškyla neigiamų pasekmių, nes mažėja jų darbo efektyvumas. Perdegimas daro įtaką ir mokiniams, šie labai jaučia, kad mokytojas keičiasi, jaučia jo nerimą, neigiamas emocijas, pervargimą.

 

Kiekvienam pedagogui reikia stebėti savijautą ir emocinę būseną. Laiku pastebėjus profesinio perdegimo bruožų galima imtis atitinkamų veiksmų ir padėti sau.

 

Paklausite, o ką daryti, jei jaučiate išvardintų perdegimo bruožų? Keletas patarimų:

Raskite laiko pailsėti. Galbūt reikia atsitraukti nuo darbų ir keletą dienų paatostogauti?

Pakankamai laiko skirkite kokybiškam miegui ir sveikai mitybai.

Aktyviai judėkite fiziškai, nes fizinis aktyvumas padeda atsikratyti nerimo ir įtampos.

Atraskite patinkantį laisvalaikio pomėgį ar užsiėmimą. Būtina daryti, tai, kas teikia Jums malonumo ir skatina geras emocijas.

Paprašykite kolegų pagalbos, jei sunku susidoroti su Jus slegiančiomis problemomis.

Sakykite vadovui, kad jaučiate per didelį krūvį ir paprašykite pagalbos.

Bendraukite su palaikančiais kolegomis – žmonės, kurie dirba kartu, gali paveikti jūsų nuotaiką.

Neatidėliodami spręskite iškilusias problemas. Tarkime, jei jaučiate nerimą dėl konflikto su kolega, mąstykite, kaip galėtumėte konfliktą išspręsti taip, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų.

Pakeiskite mąstymą – mąstykite pozityviai. Negatyvios mintys nepadeda atsipalaiduoti ir atsikratyti įtampos, streso. Pozityvios mintys – gerina nuotaiką ir skatina optimizmą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras