Kokia turėtų būti bendrojo ugdymo trukmė?

Rita Gasiukevičienė

Pastaruoju metu nemažai diskutuojama apie ugdymo ankstinimą: ketinama į pirmą klasę išleisti šešiamečius, o privalomai ugdyti pradėti jau nuo penkerių. Dar svarstoma ilginti pradinio ugdymo trukmę. Deja, dažniausiai „pametamas“ esminis klausimas – bendrojo ugdymo trukmė. O nežinant, kiek metų – 12, 13, o gal ir 14 – truks mokymasis mokykloje, visos diskusijos netenka prasmės. Nes vieni penkerių metų pradinį ugdymą supranta kaip jo pailginimą kartu ilgėjant bendrai mokymosi trukmei, priešmokyklinius metus pavadinant pirma klase (t. y. keičiant tik klasių pavadinimus, tokia patirtis šalyje jau buvo, kai pernumeravus klases jų atsirado 12), kiti – kaip vidinį pakeitimą (kai į kiekvieną klasę ateis metais jaunesni vaikai) bendrai ugdymo trukmei nesikeičiant. Sutariama, kad nuo šešerių gal ir gerai, bet tas sutarimas slepia iš esmės skirtingą įsivaizdavimą. O diskusijų apie bendrą mokyklinio ugdymo trukmę nėra.

 

Šiuo metu dauguma vaikų mokosi 13 metų: vienerius metus trunka privalomas priešmokyklinis ugdymas ir 12 metų – bendrojo ugdymo programos. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, mokytis privaloma tik iki 16 metų, o nuo 18 metų jau tampama suaugusiuoju. Keistai atrodo tėvų rašteliai, pateisinantys suaugusio dvyliktoko praleistas pamokas. Keistai atrodo ir privalomas ugdymas tik iki 16 metų – nes pagrindinio ugdymo programa būna dar nebaigta. Būtų kur kas suprantamiau, jei 16 metų jaunuoliai jau būtų įgiję pagrindinį išsilavinimą, o aštuoniolikmečiai – vidurinį. Kadangi siūlymų privalomą ugdymą pratęsti iki 17 metų, o pilnametystę nustatyti tik nuo 19 metų nesigirdi, į pirmą klasę atvykti vieneriais metais anksčiau atrodo visai logiška. Svarbiausias klausimas turėtų būti ne ar, o kaip tai padaryti.

 

Nemanau, kad šešiamečiams būtų per sunku tapti pirmokais. Iš tikrųjų vaikui „išbūti“ pirmoje klasėje yra daug lengviau nei priešmokyklinio ugdymo grupėje, nes pirmoje klasėje pamokos yra trumpesnės: jei iš priešmokyklinės grupės vaiką gali pasiimti tik 12 val., tai iš pirmos klasės – vos ne valanda anksčiau. Ugdymo turinys nėra labai sudėtingas, be to, ugdymo programas vis tiek ketinama atnaujinti – būtų galima atsižvelgti į jaunesnį būsimų pirmokų amžių. Turbūt daugiau sunkumų sukeltų ugdymo forma, nes šešiamečiui gali būti tiesiog per sunku išsėdėti vietoje, bet mokytojas yra laisvas parinkti tinkamus ugdymo būdus. Šešiamečiams atėjus į pirmą klasę, 16 metų amžiaus jaunuoliai jau būtų įgiję pagrindinį išsilavinimą, o 18 metų – vidurinį, suaugystė sutaptų su mokyklos baigimu, ir tai būtų gerai.

 

Privalomas ugdymas Lietuvoje ir dabar prasideda nuo šešerių, taigi tinkamai susitvarkius papildomų patalpų neprireiktų. Miestuose priešmokyklinukai dažniausiai lanko darželius, kaimuose – įprastas mokyklas. Nes daugelyje kaimų darželių jau senokai nebėra – tiek ikimokyklinukai, tiek priešmokyklinukai, tiek 1–12 klasių mokiniai ugdomi po vienu stogu. Mažuose miesteliuose yra dar vienas privalumas – gana dažnai priešmokyklinukus pradėjusi mokyti mokytoja juos moko iki 4 klasės. Taigi ir penkeri metai su ta pačia mokytoja – ne naujovė, o dalyje šalies mokyklų jau nusistovėjusi kasdienybė. Vaikams tikrai gerai, tėvai patenkinti. O ir mokytoja, pradėjusi nuo šešiamečių, turi daugiau galimybių suformuoti puikų klasės kolektyvą, geriau pažinti vaikus.

 

Kadangi dabartiniai ketvirtokai (kurie vadintųsi jau penktokais) pagal amžių būtų per maži mokytis pagal dalykinę sistemą, paankstinus pradinį ugdymą, būtų visai gražu prie jo prijungti ir penktąją klasę. Nemanau, kad pradinių klasių mokytojams reikėtų kažkokio ypatingo pasiruošimo mokyti dar vienerius metus, nes amžiaus tarpsnis būtų tas pats, o mokomieji dalykai penktoje klasėje tikrai dar nesudėtingi, daug kartojimo.

Abejotinas būtų tik privalomo priešmokyklinio ugdymo likimas. Ar jis išliktų privalomas, jei vaikai eitų į pirmą klasę šešerių? Gal penkiamečiui privalomai ugdytis dar ankstoka? Juk niekur vaikui taip gerai nebus, kaip šeimoje, o ugdant individualiai visada bus geresni rezultatai nei didelėje grupėje.

 

Neaiškumų kelia jau lyg ir pradedamas atnaujintų programų rengimas. Ar nevertėtų palaukti, kol bus apsispręsta dėl to, kokio amžiaus vaikams jos bus skirtos? Juk svarbiausia – iš pat pradžių susitarti dėl mokyklinio švietimo struktūros, tik tada imti rengti programas, kad po kelerių metų vėl nereikėtų visko daryti iš naujo. Šiuo metu bandoma daryti atvirkščiai. Taip negalima. Pasigendu diskusijų ir aiškumo šiuo klausimu – neramu, kad sprendimai dėl bendrojo ugdymo trukmės nebūtų priimti už uždarų durų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.