Kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos ir ką veikia su įgytomis žiniomis?

Dovilė Šileikytė

Kodėl užsieniečiai nusprendžia mokytis lietuvių kalbos? Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lituanistikos ir tarptautinių programų centro vadovė Vilma Leonavičienė teigia, kad besimokančiuosius galima suskirstyti į tris grupes – vieni turi didelę patirtį, kiti – stiprią motyvaciją, o dar kiti yra ieškotojai, kurie nė patys negali įvardyti, kodėl „užsikrėtė“ lietuvių kalba ir kultūra. Tačiau nesvarbu, kuriai grupei bepriklausytų, visi susidomėjusieji du kartus per metus (žiemą ir vasarą) gali dalyvauti Vytauto Didžiojo universiteto organizuojamuose Lietuvių kalbos ir kultūros kursuose. Sausio 2–31 d. vykstančiuose VDU Lietuvių kalbos ir kultūros žiemos kursuose nuotoliniu būdu planuoja dalyvauti daugiau kaip 70 užsieniečių iš 13 pasaulio šalių. Sausio 2 d. vyko kursų atidarymas, kuriame architektas, grupės „Antis“ lyderis, dainininkas, rašytojas, visuomenininkas Algirdas Kaušpėdas skaitė pranešimą „Kam mums reikalinga laisvė?“. Seimo narė Dalia Asanavičiūtė kursų dalyviams mokantis naujų kalbų linkėjo daug iššūkių, susipažinti su naujais žmonėmis, susitikti gyvai, bendrauti, linkėjo meilės kalbai ir kultūrai – kad ji tęstųsi ilgiau nei kursai.

Laisvė reikalinga tam, kad būtume savimi

 

„Nerimaujame dėl savo ir pasaulio ateities: agresyvėjantys totalitariniai režimai, emigracija dėl skurdo ir nevilties, COVID-19 pandemija verčia stabtelėti ir susimąstyti apie vertybes, iš kurių viena didžiausių – laisvė. Turime apie ją kalbėti, jos mokytis, ją vertinti, saugoti, ja džiaugtis. Laisvas tas, kuris gali nemeluoti, yra pasakęs A. Kamiu. Tas, kuris drįsta pasakyti tiesą pirmiausia sau pačiam. Kam mums reikalinga laisvė? Tam, kad būtume savimi. Laisvė tai esu aš, esame mes, mūsų tauta, tik būdamas laisvas žmogus ar tauta gali tapti tuo, kuo yra iš tiesų. Laisvė yra išorinė – fizinė, kurią daugiausia lemia kiti, aplinka. Ir vidinė – dvasinė, kurią galime įgauti tik mes patys, jei jos norime. Žmogus laisvas tik tiek, kiek jis kuria, keičia save, o tą darydamas jis keičia dalį savo aplinkos ir pasaulį“, – kalbėjo A. Kaušpėdas.

 

Pasak jo, laisvė yra ne paprastas, o gilus ir paslaptingas dalykas. Didžioji laisvės paslaptis yra drąsa – gyventi, atsakyti už savo klaidas, būti savimi. Laisvė atveria žmogui duris į nežinomą erdvę, todėl laisvas žmogus visada gerbia, saugo ir gina savo ir kitų laisvę. Laisvės paslaptis – drąsa, o kaina – atsakomybė.

 

A. Kaušpėdas kalbą sakė lietuviškai (ji buvo verčiama į anglų kalbą), vėliau atsakė į renginio dalyvių klausimus, kurie leido geriau susipažinti su renginio svečiu, linkėjo studentams būti savimi, nebijoti gyventi, kurti.

Baigusi kursus japonė savo šalyje įkūrė Lietuvių kalbos ir kultūros centrą

 

Paprašėme V. Leonavičienės, kad šiek tiek išsamiau papasakotų apie šių metų kursų programą ir įsimintiniausius kursų lankytojus.

 

Kokia programa kursų lankytojų laukia šiemet?

Atnaujinome programą, pasirinkdami temą „Laisvė mus augina ir įpareigoja auginti patiems save“.

Vyksta daug paskaitų apie Lietuvos kultūrą pasauliniame kontekste: filosofinę mintį, literatūrinį Vilnių, fotografiją, mitologiją, sportą, dvarus, šiuolaikinį meną, operą ir kt. Programą sinchroniškai verčiame iš lietuvių į anglų ir rusų kalbas. Taip pat yra daug veiklų, skirtų anglakalbiams studentams, ir atskira programa rusakalbiams (šiemet kursuose turime nemažą sibiriečių tremtinių grupę).

 

Tradiciškai vasario 1 d. užbaigsime kursus diskusija visuomenei Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje „Mokytis kalbos – tai išdrįsti kalbėti ir susikalbėti“. Labai puiku, kad lietuviai moka užsienio kalbų. Taip pat džiaugiamės, kada užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos dėl įvairiausių priežasčių, atvyksta gyventi į Lietuvą, čia kuriasi ir gyvena. Kalba yra labai svarbi integracijos į visuomenę proceso dalis. Tai padaro tave bendruomenės dalimi arba nepadaro, jeigu nemoki kalbos. Jeigu niekas su tavimi nekalba, nebendrauja, kaip tu gali pritapti bendruomenėje. Blogai, kai mes patys mėgstame sakyti – esą lietuvių kalba tokia sunki, kad užsienietis neva niekada neišmoks. Nė viena kalba nėra tokia sudėtinga, kad jos nebūtų galima išmokti.

 

Daugiau nei dvidešimt metų VDU organizuoja Lietuvių kalbos ir kultūros kursus. Tad diskusijoje kalbėsimės apie tai, kodėl užsieniečiai mokosi lietuvių kalbos, kiek lietuvis moka kalbų? Kokių pranašumų įgyjame mokėdami užsienio kalbų? Poliglotas – naujos kartos visuomenės paveikslas? Ar pagarbu mokėti kaimynų kalbą?

 

Pasidalinkite labiausiai įsiminusiomis istorijomis iš savo darbo patirties. Galbūt buvo neįprastų arba įdomių situacijų?

Daug netikėtumų ir įdomių istorijų šiame darbe. Dėl žodyno, fonetikos, kultūrinių skirtumų. Ir daug rimtų, gilių dalykų, daug jautrių istorijų. Per kursus susikuria naujos šeimos, užsimezga stiprios draugystės. Aya iš Japonijos prieš trejus metus atvyko atsitiktinai, per šį laikotarpį jau pasiekė B2 kalbėjimo lygį, Japonijoje savo lėšomis įkūrė Lietuvių kalbos ir kultūros centrą, moko kitus japonus lietuvių kalbos, verčia vaikiškas knygas iš lietuvių į japonų kalbą. Istorija tęsiasi. Jurajus iš Slovakijos atklydo į Lietuvą į kursus prieš 12 metų, šiuo metu Slovakijoje kuria Slovakijos-Lietuvos verslo draugiją, puikiai kalba lietuviškai. Daug istorijų, labai individualių ir ypatingų, vertų atskirų interviu ir pasakojimų. Mehmetas iš Turkijos (kuris taip pamilo nuotrauką, kad grįžęs į savo šalį surengė fotografijų parodą), Diego iš Peru (vedė lietuvaitę, parsivežė į savo šalį, vėliau vėl visa šeima drauge su sūnumi sugrįžo į Lietuvą, sukūrė čia ekologišką ūkį), Austinas iš Kanados (turintis lietuviškų šaknų, pirmą kartą atsiųstas į Lietuvą tėčio mokytis lietuvių kalbos, paskui dar daug kartų grįžęs į kursus, pagelbėjęs mums kaip mentorius kursų metu), Minyela iš Kolumbijos (atvykusi su savo vyru į kursus, užkrėtusi visą šeimą lietuvybe), Jakubas ir Aleksandra iš Lenkijos (susipažinę per lietuvių kalbos kursus, susituokė, grįžo daugybę kartų į įvairius kursus ir studijas, šiuo metu abu baigia rašyti disertacijas; pasirinktos mokslinės temos yra susijusios su Lietuva), Orlando iš Italijos (šiuo metu mokosi lietuvių kalbos, nes domisi gintaru, gintaro galia), lietuviškų šaknų turinti Kendra iš Amerikos (netikėtai abi atradome, kad esame giminės, jos prosenelė yra mano senelės pusseserė, ji ieško šaknų ir sąsajų su Lietuva).

 

Kokie metodai padeda greičiau įsisavinti lietuvių kalbą (lietuvių liaudies dainos, anekdotai, greitakalbės, eilėraščiai, pasakos…)?

Mano mokymo proceso išeities taškas – sukurti bendradarbiavimo atmosferą, kurioje besimokantieji vienas kitą suprastų, pažintų. Manau, kad tokia veikla daro pasaulį saugesnį ir tolerantiškesnį. Kursuose ir studijuodami drauge, besimokydami kalbos (kaip vienos iš intelektualiausių veiklų) turime galimybę priartėti vieni prie kitų net ir nuotoliniu būdu.

 

 

VDU per 22 metus mokėsi ir pasiekė įvairius lietuvių kalbos mokėjimo lygius daugiau kaip 3 500 iš daugiau nei 36 pasaulio šalių studentų. Kasmet tokių studentų daugėja tiek intensyviuose vasaros ir žiemos kursuose, tiek ir semestro studijose.

 

Šiemet kursuose dalyvauja studentai pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos projektą „Inovacijos lituanistikoje: nuo mokslo iki praktikos“, „Erasmus+“ programą, Baltistikos centrų iniciatyvas, Švietimo mainų paramos fondui paraiškas teikę studentai ir dėstytojai iš įvairių pasaulio šalių, vedami skirtingiausių ir unikaliausių motyvų, turintys lietuviškų šaknų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.