Kodėl Alisa liko stebuklų šalyje?

Kas neskaitė knygos „Alisa stebuklų šalyje“, tikrai to nesupras…O štai Šiaulių „Juventos“ progimnazijos pradinukai ne tik skaitė, bet ir kartu su Alisa krito į gilią olą, patyrė daugybę nuotykių, aiškinosi savo šaknis, visus mokslo metus darė gerus darbus ir neskubėjo tuo garsiai girtis. Bet dabar pasigirsime – gegužės 13 d. Šiaulių „Juventos“ progimnazijos 2c (mokyt. Diana Kontrimienė) ir 4b (mokyt. Aurelija Dirginčienė) klasių mokiniai, dalyvaujantys tarptautiniame projekte „Alisa stebuklų šalyje“ ir besimokantys tolerancijos kitokiems žmonėms, lankėsi Šiaulių „Motinos Teresės šeimų namuose“, kur susitiko su aktyvia visuomenės veikėja, savanoriškos veiklos iniciatore Giedre Brazlauskaite.

 

Susitikimo vieta neatsitiktinė, pasirinkta sąmoningai. G. Brazlauskaitė papasakojo apie „Šeimų namus“. Juos 2012 m. įsteigė labdaros ir paramos fondas „Vilties kalnas“. Namuose gyvena (t. y. mokosi gyventi) tie, kuriems pagalbos šiuo metu reikia labiausiai. Tie, kas neturi šeimos, kurių nors vienas iš tėvų arba abu tėvai yra augę globos namuose, turi negalią, gauna mažas pajamas, kartais priklauso socialinės rizikos grupei. Po žaliojo namo stogu dabar glaudžiasi 13 mamų su kūdikiais, vaikučiais, joms trūksta socialinių, atsakingos tėvystės įgūdžių. Įvairią pagalbą savanoriškais pagrindais joms teikia specialistai (socialiniai pedagogai, psichologai, teisininkai ir kt.).

G. Brazlauskaitė, bendraudama su „Juventos“ progimnazijos mokiniais, teiravosi, kaip jie suvokia savanorystę, ką savanorystė duoda neatlygintina veikla užsiimančiam vaikui, jaunuoliui, subrendusiam ar senyvo amžiaus žmogui. Džiugino tai, kad mokiniai jau buvo dalyvavę įvairiose paramos akcijose. Ateityje jie labiausiai norėtų savanoriauti gyvūnų globos namuose, sporto rungtynėse ar gamtoje. Po susitikimo pora mergaičių penktadieniais ir toliau lankosi centre, užsiima su vaikais.

 

Kad įvertintume ir įsivertintume per pirmuosius „Erasmus+“ ir „eTwinning“ projekto metus atliktus darbus, į mūsų mokyklą susirinko net 19 projekte dalyvaujančių mokytojų iš Italijos, Ispanijos, Graikijos, Anglijos, Šiaurės Airijos. Mūsų pradinukai visada labai džiaugiasi svečiais, juos mielai priima, globoja, išbando save kalbindami anglų kalba ir konkuruoja su aštuntokais, kurie skuba vertėjauti mažesniesiems draugams ir mokytojams.

Vaikai svečius pasitiko koncertu – mįsle. Dainavo šalių partnerių liaudies dainas, kurias svečiams atpažinus buvo dar smagiau dainuoti kartu. Vaikai nekantriai laukė pamokų, kurias vedė svečiai. O vedė ne tik projekte dalyvaujančių klasių mokinukams. Mūsų mokytojai neliko skolingi – pakvietė partnerius į atviras pamokas. Mokytoja Diana Gedminienė su 1a klasės mokinukais dirbo su išmaniaisiais kubais, 1b klasės mokytoja Aida Zorienė keliavo gimtosios kalbos labirintais, antrokų mokytoja Diana Kontrimienė, pasitelkusi „Japoko“ konstruktorių, kartu su mokinukais konstravo duotą modelį, kūrė istoriją ir ją pristatė, trečiokų mokytoja Ingrida Karskienė į pamoką-viktoriną įtraukė ir svečius, ketvirtokai (mokytoja Aurelija Dirginčienė, šio straipsnio autorė), pasitelkę „Apple“ planšetinius kompiuterius, dirbo grupėmis ir ieškojo atsakymų į iškeltus loginius klausimus, muzikos mokytoja Loreta Stankuvienė kartu su manimi vedė ir integruotą muzikos-pasaulio pažinimo bei dailės pamoką. Aptariant pamokas, svečiams kilo daugybė klausimų ir net pageidavimų pabūti mūsų mokiniais.

 

Svečiai daug sužinojo apie mūsų mokyklą ir miestą iš progimnazijos direktoriaus Vytauto Girčiaus bei savivaldybės atstovų. Susipažino ir išbandė saldų stebuklą „Rūtoje“, mokėsi rišti kaklaskarę Chaimo Frenkelio viloje, gėrėjosi Šiaulių universiteto „Centukų“ kambariu ir didžiausia Lietuvoje knyga, aplankė Kryžių kalną. Viskas, ką pamatė mūsų svečiai, buvo susieta su mūsų praeitimi, lietuviškomis šaknimis, su žmonėmis, kurie prieš daug metų atvyko į Lietuvą, gyvena ir jaučiasi čia savi.

 

Tai ar ne todėl Alisa sėkmingai keliauja po stebuklų šalį? Ar ne todėl vaikai kelia rankas, nes jiems patinka šis projektas, o tėvai didžiuojasi, kad mažieji žmonijos istorijoje atpažįsta ir gerbia ne tik savo šaknis, bet ir mokosi tolerantiškai priimti kitaip mąstantį ar atrodantį?