Knygos apžvalga. Amanda T. Abbott-Jones „Disleksija aukštajame moksle: nerimas ir įveikimo įgūdžiai“

Vykinta Parčiauskaitė
,
LAB vyriausioji metodininkė

Amanda T. Abbott-Jones „Dyslexia in Higher Education: An Anxiety and Coping Skills; 2021 metų leidimas, 306 puslapiai, ISBN 9781009016889.

 

Knygoje autorė, edukacijos mokslų daktarė Amanda Abbot-Jones aptaria problemas, su kuriomis dažniausiai susiduria disleksiją turintys studentai. Knyga yra vertingas šaltinis švietimo specialistams, kuriantiems mokymo strategijas, – joje paaiškinama, kaip suprasti disleksiją turinčių žmonių poreikius, o tik juos supratę galime suteikti veiksmingą pagalbą mokantis. Kadangi leidinyje nemažai dėmesio skiriama emocinėms problemoms, su kuriomis susiduria disleksiją turintys studentai, jis taip pat rekomenduojamas psichologams. Jaunos komandos vadovas šiame leidinyje taip pat ras įdomių įžvalgų ir patarimų, kaip padėti jaunam žmogui pasitikėti savimi atliekant užduotis įvairiuose projektuose, nepaisant jo anksčiau įgytos neigiamos patirties. Knyga taip pat svarbi tuo, kad joje aprašyta patirtis iš izoliacijos padeda išsivaduoti mokymosi sunkumų turintiems jaunuoliams – jie sužino, kad nėra vieninteliai.

Disleksija, nerimas ir studijos: ar jie susiję?

 

Dažnai, kalbant apie disleksiją, koncentruojamasi tik į jos tiesioginius simptomus – skaitymo problemas, tačiau antriniai jos sukeliami sunkumai ignoruojami. Antrinės problemos kyla dėl to, kad disleksiją turintis vaikas dažniau patiria tam tikras problemas nei jo bendraamžiai, o tai galiausiai sukelia nerimo, nepasitikėjimo savimi ir nusivylimo kitais jausmus. Rizika rastis emocinėms problemoms yra ypač didelė, jei vaikas negauna pakankamos specialios pedagoginės ir psichologinės pagalbos. Sveikatos problemų sukeltas nerimas aktualus didelei daliai jaunų žmonių: apie 16 proc. studentų turi kokių nors ilgalaikių sveikatos sutrikimų (36 proc. turi mokymosi sutrikimų, 27 proc. – psichinių sutrikimų).

 

Knygos tikslas – įrodyti, kad sunkumai, su kuriais susiduria disleksiją turintys jaunuoliai studijuodami aukštojoje mokykloje, ne visada susiję su tiesioginiais disleksijos simptomais ir kad jie taip pat turi įtakos siekiant tikslų aukštojoje mokykloje. Knygoje nagrinėjama disleksiją turinčių studentų sukauptos neigiamos patirties įtaka tolesniam akademiniam gyvenimui: aptariamos nerimo kategorijos, įskaitant akademinį nerimą, taip pat nerimo kilmės ir funkcionavimo teorijos, nagrinėjami galimi problemų sprendimo būdai, įskaitant pačių studentų taikomus.

Pexels.com nuotr.

Deja, tyrimų, siejančių disleksiją ir nerimą suaugus, skaičius vis dar per mažas. Neaišku, kaip su amžiumi keičiasi disleksiją turinčių žmonių nerimo simptomai ir ar jie labiau pasireiškia akademinėje nei kitoje, pavyzdžiui, darbo aplinkoje. Knygos autorė dr. Amanda Abbot-Jones, norėdama pagilinti žinias, pati atliko tyrimą ir apklausė 174 studentus, iš kurių 102 turi disleksiją. Šis tyrimas išsamiai aprašytas knygoje. Jo rezultatai aiškiai parodė, kad studentai, turintys disleksiją, akademinėje aplinkoje patiria daugiau nerimo nei jos neturintys jaunuoliai. Autorė taip pat suteikė progą 20-čiai studentų papasakoti savo asmeninę patirtį – kaip jiems sekasi studijuoti aukštojoje mokykloje turint disleksiją ir kaip studijos veikia jų emocinę būklę.

Metodai, kaip įveikti sunkumus

 

Disleksiją turintys studentai atskleidė, kad mokydamiesi jie naudoja įvairias priemones ir metodus: laikosi tam tikrų informacijos apdorojimo žingsnių, pasitelkia multisensorinius būdus, naudoja technologines priemones, personalizuoja mokymosi medžiagą. Autorė padarė išvadą, kad šie studentai puikiai mokosi aukštojoje mokykloje, nes žino įvairias mokymosi strategijas ir geba jas individualizuoti savo reikmėms, atsižvelgdami į studijų sritį ir savo asmenines savybes.

 

Kita vertus, retas studentas užsiminė apie emocinės būklės valdymo priemones. Autorė mano, kad emocinės sveikatos svarba, kaip ir daugelyje sričių, taip pat ir akademinėje, yra nuvertinta net ir pačių jaunuolių. Tačiau knygoje pabrėžiama, kad neigiamos emocijos gali labai pakenkti siekiant akademinių tikslų. Negana to, keletas apklaustų mokinių prisipažino, kad, norėdami numalšinti nerimą, naudoja destruktyvius būdus, pavyzdžiui, panikuoja ar nustoja bendrauti su aplinkiniais. Siekdama sumažinti neveiksmingų sprendimų paplitimą, autorė aptaria produktyvius būdus, padedančius pagerinti savijautą, kai kurie iš jų: su kuo nors pasikalbėti, ugdyti kantrybę, susikurti komfortišką aplinką. Skaitytojas kviečiamas įsigilinti į pateiktus produktyvius rūpinimosi emocine gerove būdus ir praktiškai juos pritaikyti savo gyvenime arba rekomenduoti savo mokiniams.

Apibendrinimas ir rekomendacijos

 

Knygoje apžvelgti tyrimai ir pačios autorės atlikta studentų apklausa atskleidžia, kad neigiamos emocijos, kurias sukelia skaitymo problemos vaikystėje, išlieka ir suaugus. Tai neišvengiamai praplečia mūsų supratimą apie disleksiją. Knyga ypatinga tuo, kad joje panaudotos tikros aukštosiose mokyklose studijuojančių ir disleksiją turinčių jaunuolių istorijos. Taigi joje pateikiama unikali patirtis iš pačių studentų perspektyvos. Tai labai svarbus šios knygos elementas, nes daugumoje knygų apie švietimą ir disleksiją pateikiamos ekspertų, bet retai pačių disleksiją turinčių žmonių patirtys.

 

Kita vertus, ši knyga puikiai iliustruoja, kaip, nepaisant skaitymo sunkumų, geras mokymosi metodų išmanymas gali padėti sėkmingai studijuoti aukštojoje mokykloje. Aptardama šias žinias, autorė jomis pasidalija su skaitytoju. Nepaisant to, jog disleksiją turintys studentai dažnai patiria daugiau streso nei jų bendraamžiai, autorė rekomenduoja nepamiršti, kaip svarbu studijuojant rūpintis ir savo emocine sveikata. Tai turėtų būti svarbu ne tik patiems studentams, bet ir juos supantiems pedagogams. Jiems knygos pabaigoje yra priedas, kuriame pateikiamas mokymuisi reikalingų įgūdžių sąrašas. Autorė rekomenduoja specialistams, dalyvaujantiems disleksija sergančio asmens ugdymo procese, juo naudotis, kad kartu su mokiniu galėtų nustatyti jo turimų gebėjimų lygį. Jei paaiškėja, kad kai kuriuos įgūdžius reikia tobulinti, siūloma tai aptarti su mokiniu ir parengti veiksmų planą tiems įgūdžiams tobulinti.

 

Knygoje taip pat rekomenduojama kiekviename universitete įsteigti centrą, į kurį studentai galėtų kreiptis patarimų, kaip įveikti emocinį stresą ir spręsti mokymosi problemas. Be to, aukštojo mokslo institucijos turi pakeisti atsiskaitymų formą – egzaminai, kurių metu tikrinamas mokymosi medžiagos įsiminimas, nėra tinkamiausias ir prieinamiausias metodas visiems studentams. Ir, žinoma, svarbiausias pokytis, kurio reikia aukštosiose mokyklose, – kad darbuotojai išmanytų mokymosi sutrikimus, nuoširdžiai norėtų padėti juos turintiems studentams ir lanksčiai galėtų pritaikyti mokymosi medžiagą.

Pexels.com nuotr.

Galiausiai autorė ragina mokslininkus atlikti panašią disleksijos ir nerimo sąsajų analizę ir kitose aplinkose, ypač darbo – paanalizuoti, kokiuose sektoriuose disleksiją turintiems darbuotojams nerimas pasireiškia labiausiai, kokius įveikos metodus jie taiko ir kokie metodai, kuriuos jie taikė studijuodami, pasirodė esantys veiksmingi darbe.

Kur gauti šią knygą?

 

Lietuvos aklųjų biblioteka (LAB) šiemet papildė savo specialistams skirtą leidinių fondą 35-iomis naujomis knygomis, tarp jų yra ir knyga Amanda T. Abbott-Jones „Dyslexia in Higher Education: An Anxiety and Coping Skills“. Kitus 2022 m. įsigytus leidinius rasite kataloge „Literatūra apie disleksija“. Visi disleksijos fondo leidiniai šiuo metu yra Vilniuje, juos galite skolintis arba skaityti bibliotekoje. Užsukite pas mus į Gerosios Vilties g. 10. Jeigu esate iš kito miesto, kreipkitės į mūsų bibliotekininkę tel. 8 666 85 305 ir mes pasirūpinsime, kad norimas leidinys pasiektų jus Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ar Ukmergėje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *