Knygos apžvalga. Alison Patrick „Atminties ir informacijos apdorojimo vadovas neuroįvairove pasižymintiems mokiniams“

Vykinta Parčiauskaitė
,
Lietuvos aklųjų bibliotekos vyriausioji metodininkė 

Alison Patrick „The Memory and Processing Guide for Neurodiverse Learners,  iliustruota Matt Patrick; 2020 metų leidimas, 288 puslapiai, ISBN 9781787750722.

 

Knygos „The Memory and Processing Guide for Neurodiverse Learners“ (liet. „Atminties ir informacijos apdorojimo vadovas neuroįvairove pasižymintiems mokiniams“) tikslas – 15-os metų ir vyresniems asmenims, turintiems mokymosi sunkumų, bei jų tėvams ir mokytojams pristatyti atminties ir informacijos apdorojimo procesus ir galimas efektyvaus mokymosi strategijas. Jomis siekiama tobulinti silpnesnius įgūdžius ir veiksmingiau panaudoti stipresnius. Išsamiai aptariamos mokymuisi svarbios temos: klausos ir regimosios informacijos apdorojimas, atmintis, verbaliniai gebėjimai, vykdomosios funkcijos bei kaip tai pakinta esant mokymosi sutrikimams (disleksijai, dispraksijai, autizmui, aktyvumo ir dėmesio sutrikimui, garsinės ar vaizdinės informacijos apdorojimo problemoms).

Knygą parengė Alison Patrick – patyrusi mokinių, turinčių specifinių mokymosi skirtumų, pedagogė ir pedagoginio pobūdžio knygų autorė. Ji pateikia įvairių pavyzdžių iš savo praktikos, kaip aktyvinti mokinių mąstymą, kaip paįvairinti įprastus ugdymo metodus ir kaip įveikti stresą. Kalbėdama apie mokymosi sutrikimus, autorė ragina vartoti neuroįvairovės terminą. Neuroįvairovės sąvoka nurodo, kad visi žmonės pasižymi skirtingomis neurobiologinėmis savybėmis, taigi ir kognityviniais gebėjimais – norma laikoma įvairovė, o ne kažkoks konkretus gebėjimų lygis.

Atmintis yra įvairialypė

 

Pirmiausia knygoje aptariama atmintis: apžvelgiami jos tipai, sąsajos su kitais informacijos apdorojimo procesais bei pakitimai esant mokymosi sutrikimams. Pasak autorės, dėl mokymosi sutrikimų neretai būna susilpnėjusi darbinė atmintis. Sutrikusios darbinės atminties požymiai – daiktų pametimas, ką tik gautos informacijos pamiršimas, prastas gebėjimas laikytis nurodymų ir nustatytų terminų. Be to, lėtinis stresas ir nerimas gali susilpninti ir taip susilpnėjusią darbinę atmintį. Tačiau, remiantis teoriniais atminties modeliais, knygoje teigiama, kad kai kurie atminties aspektai yra tarpusavyje nesusiję, todėl, jei vienas iš jų sutrinka, kitas gali išlikti nepažeistas. Pavyzdžiui, nėra tiesioginės sąveikos tarp regimosios-erdvinės ir verbalinės trumpalaikės atminties, todėl sutrikus verbalinei atminčiai, pavyzdžiui, esant disleksijai, regimoji-erdvinė atmintis gali išlikti nepakitusi.

Parodyti ar papasakoti?

 

Knygoje taip pat aptariami samprotavimo gebėjimai. Pastarieji ypač reikalingi sprendimų priėmimo ir informacijos apdorojimo procesams. Yra du pagrindiniai samprotavimo tipai – žodinis ir vaizdinis. Mokymosi sutrikimai gali lemti lėtesnius samprotavimo gebėjimus, todėl, norint sėkmingai įsisavinti informaciją, labai svarbu neskubėti ir skirti pakankamai laiko informacijai išanalizuoti kelis kartus skirtingais metodais. Tačiau kai kuriais atvejais pasireiškia tik vieno iš dviejų samprotavimo tipų pakitimai – tikėtina, kad dėl dispraksijos labiau sutriks tik regimasis, o dėl disleksijos – tik žodinis samprotavimas.

 

Pexels.com asociatyvi nuotr.

Taigi, mokiniai, turintys disleksiją, dažniau mąsto vaizdiniais nei žodžiais. Autorė siūlo tai išnaudoti taikant mnemonikos, spalvų derinimo, diagramų kūrimo, žemėlapių braižymo ir kitus metodus. Tačiau jei asmeniui sunku įvertinti atstumą, vairuoti, taikyti problemų sprendimo strategijas, suvokti erdvę, skaityti ir rašyti, galima įtarti, kad jo regimosios-erdvinės darbinės atminties įgūdžiai gali būti silpnesni. Esant regimosios-erdvinės darbinės atminties sutrikimams autorė rekomenduoja tekstą skaityti garsiai bei sekti jį pirštu, naudoti garsines knygas ir prieinamus spausdintus tekstus (su aiškiu ir stambiu šriftu) bei vaizdines priemones ir žodinį bendravimą klasėje.

Tačiau norint įsiminti išgirstą informaciją, reikia turėti gerą klausą ir gebėti susikaupti. Aplinkos triukšmas ir vidinis mąstymas gali apsunkinti girdimosios informacijos apdorojimą ir jos perkėlimą į ilgalaikę atmintį. Girdimosios informacijos apdorojimo sunkumus patiriantis asmuo neretai būna atsiribojęs, išsiblaškęs ir prasčiau taria žodžius. Tai būdinga mokiniams, turintiems disleksiją, autizmo spektro sutrikimą arba dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimą. Šiems mokiniams autorė siūlo sumažinti aplinkos triukšmą, sėdėti klasės priekyje ir naudoti vaizdinę informaciją. Tačiau turintiems gerus klausos gebėjimus patartina juos pritaikyti ugdymui – dainuoti, eiliuoti, diskutuoti, garsiai skaityti ir klausytis garsinių knygų.

Susidomėjimą keliantys ir veiksmingi metodai

 

Trečiojoje knygos dalyje autorė atkreipia dėmesį į tai, kad nors informacijos apdorojimą galime skirstyti pagal tai, ar ji apdorojama girdimuoju, ar regimuoju būdu, iš tiesų žmonės yra įvairiapusiški ir gali sėkmingai naudotis įvairiais apdorojimo būdais. Siekiant atsižvelgti į skirtingus poreikius ir kuo labiau pagerinti mokymosi rezultatus, siūloma derinti pasyvų klausinėjimą ir dėstymą žodžiu su vizualinėmis ir kinestetinėmis priemonėmis. Taip pat patartina derinti išsamaus paaiškinimo ir globalaus apibendrinimo su konteksto supratimu strategijas, nes vieni mokiniai pirmenybę teikia vienai strategijai, o kiti – kitai. Kuo daugiau mišriojo mokymosi strategijų naudojama klasėje ir savarankiškam mokymuisi, tuo lengviau išsiblaškiusiems mokiniams įsitraukti ir išlikti susikaupusiems, kadangi jiems nenuobodu.

Skaitant akademinius tekstus, pirmiausia patartina apžvelgti teksto informaciją – autorius, sukūrimo datą, raktinius žodžius ir t. t. Tuomet ir atkreipti dėmesį į teksto dalis, atskleidžiančias turinio esmę – pirmą ir paskutinę pastraipas, pirmuosius pastraipos sakinius, sąrašus, lenteles. Vėliau informacija turėtų būti susisteminta sudarant konspektą arba ją perpasakojant. Praėjus tam tikram laikui svarbu prisiminti gautą informaciją ir ją pakartoti peržvelgiant tekstą. Rašant siūloma tekstą pasakyti garsiai, pabandyti jį perfrazuoti ir įvairiais būdais modeliuoti užrašuose.

Vykdomosios funkcijos ir gera savijauta

 

Vykdomosios funkcijos yra susijusios su dėmesio išlaikymu, sprendimų priėmimu, planavimu bei gebėjimu pritaikyti įsimintą informaciją. Mokiniai, turintys mokymosi sunkumų, dažnai susiduria su šių funkcijų sunkumais. Knygoje vykdomosios funkcijos sutrikimas lyginamas su orkestru be dirigento, kur dirigentas yra vykdomoji funkcija, o orkestras – darbinė atmintis, dėmesys, jutiminis suvokimas ir kt. Siekiant įveikti dėl vykdomųjų funkcijų sutrikimų kylančias problemas, autorė siūlo lavinti dėmesingumą, organizuoti laiką ir taikyti planavimo metodus.

Knygoje pabrėžiama geros savijautos, kuriai įtakos turi miego kokybė, fizinis aktyvumas ir socialinis gyvenimas, svarba. Visos šios sritys gali turėti įtakos vykdomųjų funkcijų gebėjimams. Todėl knygos autorė Alison Patrick pateikia įvairių patarimų, kaip studentai gali susidoroti su stresu ir miego trūkumu. Mokiniams taip pat patariama būti fiziškai aktyviems ir lengvai mankštintis tarp pamokų, nes judėjimas ne tik pagerina savijautą, bet ir aktyvina atminties funkcijas.

Kur gauti šią knygą?

 

LAB šiemet papildė savo specialistams skirtą leidinių fondą 35-iomis naujomis knygomis, tarp jų yra ir knyga Alison Patrick „The Memory and Processing Guide for Neurodiverse Learners“ Kitus 2022 m. įsigytus leidinius rasite kataloge „Literatūra apie disleksija“.

Visi disleksijos fondo leidiniai šiuo metu yra Vilniuje, juos galite skolintis arba skaityti bibliotekoje. Užsukite pas mus į Gerosios Vilties g. 10. Jeigu esate iš kito miesto, kreipkitės į mūsų bibliotekininkę tel. 8 666 85 305 ir mes pasirūpinsime, kad norimas leidinys pasiektų jus Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ar Ukmergėje.

 

 

Redagavo LAB leidybinės veiklos vyriausiasis kuratorius Audrius Meška.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.