Klausos sutrikimą turinčių vaikų įtraukusis ugdymas Kauno Valdorfo darželyje „Šaltinėlis“: kas lemia sėkmę?

Vilma Narkevičienė
,
Kauno Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ psichologė

Klausos sutrikimą turinčių vaikų įtraukusis ugdymas Kauno Valdorfo darželyje „Šaltinėlis“ skaičiuoja jau trečią dešimtmetį. Iki dabar darželio komanda yra sudėjusi stiprius pagrindus 14 vaikų, turinčių klausos sutrikimą, įtraukiojo ugdymo sėkmingai patirčiai. Taigi, norisi patyrinėti, ką tokio turi Valdorfo pedagogika, joje taikomos filosofinės nuostatos, metodai ir ką tokio turi „Šaltinėlio“ darželis, jo bendruomenė, kas atliepia klausos sutrikimų turinčių vaikų individualiuosius (specialiuosius) ugdymosi poreikius?

 

Valdorfo pedagogikos esmė – įteisinti, įgalinti kiekvieno vaiko individualumą ir prisitaikyti prie vaiko gebėjimų, raidos tempo, bendrųjų ir unikaliųjų savybių. O tai, manyčiau, yra esminė sėkmingo įtraukiojo ugdymo prielaida (netgi sąlyga) bet kokios negalios ar kitų individualiųjų (specialiųjų) ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymo procese. Tad svarbus dėmesys, kuris Valdorfo darželyje yra skiriamas vaiko gebėjimams, asmenybės savybėms, poreikiams ir pan. pažinti ir sąveikai (bendravimui) su vaiku, jo ugdomajai aplinkai ir priemonėms parinkti, yra „pataikantis tiesiai į dešimtuką“.

 

Valdorfo pedagogikoje ir ypač „Šaltinėlio“ darželyje daug dėmesio yra skiriama vaiko buvimui lauke, gamtoje, jo kryptingam fiziniam aktyvumui. Moksliniais tyrimais yra įrodyta gamtos (žaliųjų plotų) ir fizinio aktyvumo teigiama reikšmė vaikų emocinei raidai, įtampai mažinti. Pagal tyrimus, klausos sutrikimą turinčių vaikų grupėje emocinių ir elgesio sunkumų tikimybė gali būti net iki 8 kartų didesnė nei bendroje populiacijoje. Dėl vėluojančios kalbos raidos, sunkumų išreikšti poreikius, suprasti instrukcijas, orientuotis komunikacijai vykstant grupėje šie vaikai tikrai gali patirti daugiau emocinės įtampos. Taigi, galimybė kasdien būti ir judėti lauke yra labai svarbi. Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ prioritetinė ugdymo sritis yra lauko pedagogika, kas dar labiau sustiprina gamtos / lauko teikiamą naudą, indėlį į vaiko ne tik motorinę (smulkiosios ir stambiosios motorikos), socialinę-emocinę, bet ir pažintinę raidą. Mokymasis nuolat sąveikaujant su gamta, turint mokytojas, mokytojo padėjėjas ir kitus vaikus kaip pavyzdžius – gamtos tyrinėtojus, kryptingai veikiančius, o ne tiesiog be tikslo leidžiančius laiką, plečia vaikų akiratį ir įduoda labai svarbius „įrankius“ aplinkos, pasaulio ir savęs pažinimui.

 

 

Tėvų ir ugdymo įstaigos partnerystė yra viena esminių sėkmingo įtraukiojo ugdymo prielaidų. Valdorfo pedagogiką taikančiose ugdymo įstaigose bendruomenės sutelktumui, veikimui kartu yra skiriamas ypatingas dėmesys. Tėvų įtraukimas vyksta susipažįstant (laiško, „rašinėlio“ apie vaiką rašymas pradedant lankyti darželį), planuojant savo vaiko ugdymą ir vertinant jo pasiekimus (individualių vaiko pasiekimų aplankų pildymas tėvams įvardijant savo lūkesčius ir drauge su pedagogais vertinant vaiko pasiekimus, pažangą). Moksliniai tyrimai rodo, kad specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų tėvai yra linkę rinktis pasyvaus ugdymo proceso dalyvio, stebėtojo vaidmenį, visą ekspertiškumą, galią priimti sprendimus perleidžiant pedagogams ir specialistams. Tad aktyvus tėvų įtraukimas ugdymo ir švietimo pagalbos planavimo ir pasiekimų vertinimo procese juos įgalina. O įgalinti tėvai tampa puikiais pedagogų partneriais, šią patirtį ir nuostatą nešdamiesi į kitas ugdymo pakopas ir stipriai nulemdami vaiko įtraukiojo ugdymo(si) sėkmę.

 

Visuomenėje vis dar dominuoja segregacinis, stigmatizuotas požiūris į negalią turinčius vaikus, šio požiūrio taikinyje atsiduria ne tik vaikas, bet dažnai ir visa šeima, kuri yra stumiama į atskirtį. Įtraukioji visuomenė yra priešingybė segregacijai. Tad Lietuvos visuomenė dar turi nueiti ilgą kelią keisdama požiūrį, nuostatas į specialiųjų poreikių asmenis, kurdama aplinkas, santykį, kuris yra iš tiesų įtraukusis, nukreiptas į savęs ir aplinkos keitimą, siekiant atliepti negalią turinčių asmenų poreikius. Valdorfo darželio „Šaltinėlis“ bendruomeniškumas, tėvų aktyvumas, dalyvavimas darželių renginiuose (bendruomenės žygyje, talkose, mugėse, kitose šventėse), darželio veiklose, kur kiekvienas iš tėvelių yra kviečiamas prisijungti prie darbo grupės, kur kartu su kitais tėveliais ir pedagogėmis dalyvauja tikslinėse veiklose (pagal grupės paskirtį – aplinkos tvarkymo, švenčių organizavimo, amatų, remonto, ryšių su visuomene ir pan.), kurių darželyje yra net 7. Dalyvaujant veiklose kartu kuriamas bendrystės jausmas, taigi šeimos, auginančios kurčius, neprigirdinčius vaikus, įgyja neįkainojamos patirties. Šiuo metu darželį lanko klausos negalią turintys vaikai iš 3 šeimų. Kai vienoje organizacijoje yra kelios šeimos, sukuriamos sąlygos šioms šeimoms bendrauti, dalytis ne tik aktualia informacija apie kompensacinę techniką, kitas ugdymo įstaigas, bet ir savo emocine patirtimi, teikti emocinę pagalbą vieni kitiems.

 

Vienas svarbiausių tikslų ir iššūkių ugdant klausos sutrikimą turinčius vaikus yra jų kalbos ugdymas. Valdorfo darželis puikiai atliepia ir šiuos poreikius per įvairios kryptingos kalbinės veiklos organizavimą: pasakų sekimą (pasikartojantį, o ne vienkartinį), ryto rato veiklose taikomus pirštukų žaidimus, eilėraštukus, daineles, žaidimus, lydimus kalbinės informacijos, o ne atliekamus tyloje (taip pat pasikartojančius kasdien), kas leidžia ne tik mokytis suprasti aplinkinių kalbą (sieti lūpų judesius ir tariamus žodžius / garsus), mokytis patiems ištarti panašiai, kaip sako mokytoja, mokytojo padėjėja, kiti vaikai, taigi, moko klausytis, išgirsti, suprasti, tarti ir t. t. Kalbos ugdymas tęsiamas ir kitų specialistų (t. y. muzikos, dailės, keramikos pedagogų) užsiėmimuose, kuriuose meninė veikla vyksta glaudžiai sąveikaujant su kalbiniu kontekstu. Pvz., lipdymo iš molio, vaško užsiėmimo pradžioje vaikai klausosi pasakojimo, pasakos ir tik paskui kuria savo darbelius iliustruodami tai, ką išgyveno, išjautė, suprato klausydamiesi. Muzikos užsiėmimuose vaikai ne tik dainuoja, šoka, žaidžia rato žaidimus, ritmuoja, kas taip pat labai svarbu neprigirdinčio ir ypač kurčio vaiko kalbos ir mąstymo raidoje, jie mokosi sutelkti dėmesį į kalbantį, dainuojantį pedagogą ar kitą vaiką, esantį rate. Euritmija, taikoma Valdorfo pedagogikoje, taip pat yra labai veiksminga klausos sutrikimą turinčių vaikų tarties ir kalbos ugdymo procese.

 

Valdorfo pedagogikoje labai svarbų vaidmenį atlieka rutina ir ritmas (dienos, savaitės, metų). Turbūt labiausiai norisi kalbėti apie dienos ritmą. Dėl klausos sutrikimo, kai informacijos iš išorės gavimas ir suvokimas yra apsunkintas, rutininių veiklų, ritmo nebuvimas jo nežinojimas gali kelti labai daug įtampos ir nesaugumo. Vaikas tada turėtų nuolat būti įtempęs savo klausą, akis, pastabumą, kad suprastų, kas vyks toliau. Gali kilti daug nesusipratimų pereinant nuo vienos veiklos prie kitos, kai girdintys vaikai po mokytojos instruktavimo, paaiškinimo gerai žino, kas, kur, kaip, su kuo bus veikiama. O štai klausos sutrikimą turinčiam vaikui jau atsiranda pagrindas sumišimo, nesaugumo, nesusigaudymo, iškritimo iš konteksto, nepritapimo prie grupės vaikų, nemokėjimo, suklydimo patirtims. O tai yra nesuderinama su įtraukties nuostatomis. Rutina ir ritmas suteikia pojūtį, kad galima kontroliuoti aplink esančius dalykus, veikti savarankiškai, ugdytis svarbias kognityvines kompetencijas, suvokiant eiliškumą, priežasties ir pasekmės ryšius ir pan. Tai kuria bazinį ir situacinį saugumo jausmą, o ne nuolatinį budėjimą, kas bus toliau, ką dabar pedagogas sugalvos ir apie ką instruktuos ugdytinius. Būdami tokiame „nuolatinio budėjimo rėžime“, jausdamiesi mažiau saugūs vaikai negali atsipalaiduoti ir pasinerti į pažinimą, kūrybą, esamo amžiaus tarpsnio uždavinių įgyvendinimą.

 

Švietimo pagalbos prieinamumas ir sistemingumas garantuojamas tada, kai ugdymo įstaigoje suburiama komanda: surdopedagogas, psichologas, mokantis lietuvių gestų kalbą ir galintis teikti paslaugas ne tik girdintiems tėvams, bet ir gestakalbėms šeimoms, menų pedagogai, mokytojai, kurčiojo ar kitų spec. poreikių turinčio vaiko mokytojo padėjėjai – kūrybingi ir lankstūs pedagogai, kurie konsultuojami specialistų yra pasirengę mokytis ir tobulinti kompetencijas, reikalingas įtraukiajam ugdymui. Kauno Valdorfo darželyje dirba surdopedagogė ekspertė Jadvyga Raubienė, kurią drįsčiau įvardinti kaip vieną geriausių Lietuvos surdopedagogų. Nesiliauju stebėtis ir gėrėtis tuo, kokių žodinės kalbos, raštingumo ir mokymosi pasiekimų / rezultatų pasiekė vaikai, gaudami surdopedagoginę pagalbą konkrečiai iš J. Raubienės ir savo tėvų (konsultuojant šiai specialistei).

 

Esu įsitikinusi, kad visa „Šaltinėlio“ darželio ir Valdorfo pedagogikos įtraukioji aplinka sudaro geras sąlygas įtraukiai ugdytis ne tik klausos negalią, bet ir kitų specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Sukaupta ilgametė patirtis gali būti pavyzdys ir padrąsinimas kitoms ugdymo įstaigoms ruošiantis ateinantiems švietimo sistemos pokyčiams, tiesiogiai susijusiais su įtraukiuoju ugdymu.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras