Klasikinio ugdymo koncepcijos įgyvendinimas Kaune: Dainavos progimnazijoje ir Šančių mokykloje-daugiafunkciame centre

Violeta Čiuldienė
,
Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas
Ramunė Šmitienė
,
 direktoriaus pavaduotoja ugdymui

Klasikinės gimnazijos idėja gimė dar 2018 m., pradėjus bendradarbiauti su Vytauto Didžiojo universitetu, siekiant Kaune įsteigti klasikinio tipo gimnaziją, kurios ugdymo filosofija remiasi žinojimu, kad asmenybės darną galima pasiekti, mokinio ugdymą ir saviugdą grindžiant kultūros raidos pažinimu, pagarba kultūros tradicijai, ugdant sugebėjimą perimti laiko patikrintus kultūros lobius ir istorijos perspektyvoje atpažinti laikmečio iššūkius, ateities perspektyvas.

 

Klasikinis ugdymas remiasi Sokrato ir Platono filosofijoje ištobulinta dialogo kultūra, kviečiančia žmones tarpininkauti vienas kitam, ieškant atsakymų į svarbiausius klausimus per diskusijas, debatus, nuomonių įvairovės gretinimus, kūrybinio pobūdžio ginčus. Daug dėmesio skiriama kūrybingumo ugdymui, taisyklingo mąstymo formavimui, padedant vaikui pačiam rasti atsakymą į iškilusį klausimą ir tuo pat metu išgyventi pažinimo / atradimo džiaugsmą. Tai nėra lengvi iššūkiai mokyklų bendruomenėms. Eiti  nepramintu taku yra nelengva, nes nežinia, su kokiomis kliūtimis gali susidurti, juolab, kad ugdymas orientuotas į mokymosi perspektyvų įvairovę (perspektyva į mokymąsi, perspektyva į procesą, orientacija į visuomenę ir gamtą), siekiant pačių mokinių atsakomybės už savo mokymąsi. Mokytojas turi savo mokinius mokyti racionaliai, pagrįstai ir savarankiškai mąstyti, ugdyti vaizduote grįstą mąstymą, vietoj enciklopedinių žinių kiekio, mokyti „skaityti“ turinį ir įgyti įgūdžių rinkinį, įgalinantį „išvynioti faktų, nuomonių, teiginių, samprotavimų ir t. t. kamuolį“, t.y. mokytis tyrinėjant.

 

Įgyvendinant šias nuostatas abiejų mokyklų bendruomenės šia linkme dirba jau šiandien. Ugdomos mokinių kūrybiškumo kompetencijos, įgyvendinant praktines projektines veiklas, siejamas su antikos pasiekimais ir šiandiena. Tokia projektinė veikla reikalauja iš mokytojų savo pačių bendrakultūrinių kompetencijų ugdymo, turimo jutiminio patyrimo panaudojimo tuo pačiu sužadinant mokinių vaizduotę bei kūrybiškumą. Mokiniai jau šiais mokslo metais turi galimybę mokytis lotynų kalbos, antikos kultūros, filosofijos ir retorikos, o atskiri klasikinio ugdymo elementai integruojami į visų dalykų ugdymo turinį.

Pateikiame vertimų projekto: „Posakis, kuris atitinka mano gyvenimo credo“, pavyzdžių. Visus mokinių darbus galima rasti čia.

 

Antikos kultūra – tai senųjų civilizacijų kultūros kursas, dėstomas 5–8 klasėse: mokiniai susipažįsta su iškiliais žmonijos kultūros lobiais, meno kūriniais, statiniais, mokslo laimėjimais, pakeitusiais žmonių gyvenimą. Pažinti reikšmingus žmonijos praeities žingsnius smalsiam mokiniui įdomu ir naudinga. Aptarę antikos architektūros ypatumus mokiniai piešia įvairius antikinius statinius ar jų elementus, juos redaguoja skaitmeninėmis priemonėmis.

Antikos kultūros pamokų mokinių praktiniai darbai.

Daugiau apie klasikinio ugdymo patirtis.

Taigi, klasikinis ugdymas remiasi integralumo principu, apimančiu klasikinės kultūros ir praktikos analizę bei tarpdalykinį klasikinio ugdymo turinį. Klasikiniai dalykai integruojami į mokomuosius, atsižvelgiant į Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekstą. Todėl tikime, kad Kauno Dainavos progimnazijos ir Kauno Šančių mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenių pradėta įgyvendinti klasikinio ugdymo mokyklos idėja bus įkūnyta nuo 2021 m. rugsėjo 1 dienos, mokykloms tapus Vytauto Didžiojo universiteto klasikinio ugdymo mokykla.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *