„Klaipėdos istorijos ženklai“ – Klaipėdos miesto švietimo įstaigų keramikos projektas

Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus iniciatyva dar 2022-aisiais pradėtas vykdyti projektas „Klaipėdos istorijos ženklai“,  kuriuo buvo siekiama paženklinti 770-ąjį Klaipėdos miesto jubiliejų. Projekte dalyvavo 14 ugdymo įstaigų ir 300 mokinių. Kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas, buvo skirta lėšų. Projektą koordinavo Klaipėdos moksleivių saviraiškos centro keramikos mokytojos Vida Daukšienė ir Romana Kulik. Partneris šiame projekte buvo Mažosios Lietuvos istorijos muziejus.

 

Visi norintys dalyvauti projekte galėjo kurti keraminius reljefus, kuriuos degė centro degimo krosnyse. Plytelės buvo lipdomos iš specialaus šamotinio molio, kuris yra tvirtesnis ir atsparesnis aplinkos poveikiui. Šis sprendimas buvo priimtas galvojant apie galutinę projekto dalį – Kalvystės muziejaus lauko sienos dekoravimą. Dekoruota siena taptų dar vienu turistų ir klaipėdiečių traukos objektu, prie jos būtų galima ne tik fotografuotis, pasigrožėti Klaipėdos mokinių kūryba, bet ir susipažinti su Klaipėdos miesto istorija.

 

 

Prasidedant pavasariui, Kalvystės muziejuje atidaryta sukurtų keraminių reljefų paroda. Tai vienas paskutinių projekto etapų. Čia eksponuojama daugiau nei šimtas dirbinių. Mokiniai savo rankomis lipdė ir atspindėjo svarbiausius Klaipėdos istorijos ženklus. Darbuose galima rasti net tik Klaipėdos senamiesčio atvaizdų, bet ir karalienės Luizės portretą, žinomiausias miesto skulptūras, tokias kaip Katinas seno džentelmeno veidu ar Vaiduoklis.

 

Keramikos technologija nėra tokia paprasta, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Nulipdytus darbus pirmiausia reikėjo gerai išdžiovinti. Tam centras turi specialias džiovinimo krosneles, tik tada vyko degimas. Procesui paspartinti buvo įsigyta nauja degimo krosnis, kuri palaiko aukštą 1200°C degimo temperatūrą. Tik gerai išdžiovinus darbus, atliekamas pirmas degimas, kuris gali užtrukti iki 12 valandų. Tiek pat laiko darbai turi vėsti. Paskui jie glazūruojami specialiomis glazūromis, kurios skirtos šamotiniam moliui ir pritaikytos aukštai degimo temperatūrai. Tada darbai degami antrą kartą.

 

Projektas dėl sudėtingo proceso ir būtino laiko darbams atlikti užsitęsė kiek ilgiau, nei buvo planuojama, tačiau galutiniu rezultatu liko patenkinti ne tik projekto dalyviai, bet ir organizatoriai. Parodos atidarymo metu Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys pasidžiaugė ir negailėjo gražių žodžių projekto dalyviams, įvertino mokinių kūrybiškumą. Tikėtina, kad naujai dekoruota siena jau greitai džiugins klaipėdiečius ir miesto svečius.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.