Kelionė per dešimtmečius

Pradėjęs gyvavimo kelionę 1998 m., nevalstybinis, pelno nesiekiantis vaikų darželis „Nendrė“ atveria duris į trečią dešimtmetį. 1996 m. įsikūrusio Vilniaus moterų klubo „Devyndarbė“ narės jau kurį laiką stengėsi padėti Vilniaus gatvės vaikams. Nuprausdavo, pamaitindavo, aprengdavo, išveždavo į stovyklas… Ir vėl juos, apdriskusius ir alkanus, rasdavo gatvėje. Bet moterys nenuleido rankų – jų noras padėti apleistiems vaikams vis stiprėjo. Moterys žinojo, kad, norint pakeisti vaiko gyvenimą, reikia padėti visai šeimai, o gerumo sėkla jų širdyse jau laukė tapti „Nendre“.

 

Tai, kad „Nendrė“ tapo realybe, lėmė ypatinga partnerystė su Suomijos Alandų salų Taikos institutu ir Emmaus Aland organizacija, puoselėjama iki šiol. Partnerių pasiūlyta skandinaviško modelio vaikų darželio idėja buvo visiška naujovė Lietuvoje, o vėliau diegtos įvairios inovacijos, tokios kaip įtraukusis ugdymas ir lygių galimybių principo taikymas ikimokykliniame ugdyme, leido „Nendrei“ neprarasti aktualumo sparčiai keičiantis Lietuvos visuomenei. Partneriai visada buvo šalia: ne tik inovacijų idėjomis, mokymais personalui ir finansine parama, teikta ilgus metus, kol „Nendrė“ tapo finansiškai tvari. Jų palaikymas buvo gyvybiškai svarbus, įveikiant darželio steigimo sunkumus ir formuojant miesto valdžios socialinių paslaugų šeimoms viziją.

 

Išbandymų „Nendrei“ netrūko nuo pat pradžių. 1998 m. nelengva buvo įtikinti miesto valdžią visiškai naujo modelio darželio reikalingumu. Dar sunkiau sekėsi gauti panaudai pusę medinio namuko, kurio kitą pusę jau buvo įsigijusi „Devyndarbė“. Įveikus biurokratines kliūtis ir steigimosi sunkumus, 2012 m. teko atlaikyti kaltinimų ir patikrų laviną, kada politikams „užkliuvo“ pradėtas diegti lygių galimybių ugdymo procese modelis. „Nendrės“ atsakas į iššūkius visada buvo atkaklus ir sąžiningas darbas, atvirumas bendruomenei ir bendradarbiavimui, tikėjimas savo ypatinga misija ir nesiliaujanti naujų, tobulesnių vaiko gerovės sprendimų paieška.

Dviejų dešimtmečių „Nendrės“ kelionėje galima išskirti kelis ryškesnius etapus. Pirmasis – įsikūrimo etapas, kai buvo telkiama parama, organizuojamas darželio patalpų remontas, tvarkoma aplinka, įrengiamas vandentiekis, gaunami įvairių žinybų leidimai darželio veiklai. Tuo pat metu buvo rengiamos ugdymo programos ir priemonės, vyko intensyvūs personalo mokymai. Greta jau buvo teikiamos paslaugos šeimoms, ieškoma partnerių, dirbama su vietos bendruomene.

 

Neseniai atkurtos Lietuvos visuomenė dar tik mokėsi demokratijos principų, tad savanorystės, bendruomeniškumo ir nevyriausybinės organizacijos sąvokos dar nebuvo plačiai žinomos ir savaime suprantamos. Siekiant tvarių rezultatų, nepakako teikti paslaugas vaikams ir jų šeimoms – privalėjome diegti naujus principus ir kurti bendruomenės bei platesnės visuomenės pasitikėjimą naujomis vertybėmis.

Prabėgus keleriems intensyvios veiklos metams, pasitikėjimas „Nendre“ išaugo, partnerių ratas didėjo, apimdamas valstybės ir savivaldos įstaigas, akademines, ugdymo, verslo ir nevyriausybines organizacijas. Platus bendradarbiavimas ir pritraukta parama leido darželiui įsitvirtinti ir teikti daugiau kokybiškų paslaugų šeimoms, o „Nendrės“ įdiegtos inovacijos atvėrė naujus kelius ir galimybes kitoms socialinėje srityje veikiančioms organizacijoms.

 

Demokratinių vertybių įtvirtinimo laikotarpis tęsėsi iki 2007–2008 m.. Tada, itin pasikeitus visuomenės, žiniasklaidos ir valdžios požiūriui į nevyriausybines organizacijas, „Nendrės“ kelionėje prasidėjo patirties sklaidos etapas. Ilgą laiką iš skandinavų besimokiusi „Nendrė“ pati tapo mokytoja. „Nendrės“ patirtimi susidomėta Rusijoje ir Baltarusijoje, jos veikla įvertinta ir Lietuvoje. Sekdama „Nendrės“ steigėjų pasiūlytu modeliu, Vilniaus miesto savivaldybė pirko dienos centro paslaugas, „Nendrė“ buvo kviečiama pristatyti savo patirtį konferencijose ir seminaruose, dalyvauti vaiko gerovės asociacijų, komisijų veikloje. O „Nendrę“ labiausiai džiugino gerėjantis jos ugdytinių gyvenimas – mamos pradėjo mokytis, rado darbus, o vaikais buvo tinkamai rūpinamasi ne tik darželyje, bet ir namie.

 

Pokyčiai visuomenėje formavo ir keitė „Nendrės“ vaidmenį. Ilgą laiką darželis veikė kaip bendruomenės centras, vienijantis etniškai margą, vargingai gyvenančią Šnipiškių bendruomenę. Šiems žmonėms buvo reikalingos socialinės, higienos, edukacinės paslaugos, kurių niekur kitur jie neišgalėjo gauti. Lietuvos ekonomikai stiprėjant, Šnipiškėms tampant administraciniu ir verslo centru, pasikeitė mikrorajono gyventojų poreikiai ir galimybės, o intensyvios bendruomeninės veiklos etapą „Nendrės“ gyvenime keitė ugdymo modelio konsolidavimo etapas. Baigiantis antrajam veiklos dešimtmečiui, buvo susisteminta ugdomoji patirtis, ruošiama metodinė medžiaga ir rengiamasi „Nendrės“ sukurto autentiško įtraukiojo ugdymo modelio sklaidai.

 

„Nendrė“ – unikalus vaikų darželis, savo sandaroje sėkmingai suderinęs socialinę misiją ir finansinį tvarumą. Tai leidžia „Nendrei“ kurti ypatingą santykį su klientais ir suteikia laisvę nepriklausomai priimti sprendimus, turinčius įtakos ugdymo procesui, metodams ir turiniui. „Nendrės“ kokybiškomis individualizuoto ugdymo paslaugomis naudojasi įvairaus socialinio statuso ir galimybių šeimos, o ugdymo procesas organizuojamas taip, kad mišrus amžius, įvairios tautybės, skirtingi gebėjimai ir kitos skirtybės ne tik kad nekliudo, bet ir padeda sėkmingai vaiko raidai.

„Nendrė“ žengia į trečią dešimtmetį su vertingu patirties bagažu ir naujais planais, tarp kurių – lopšelio grupės steigimas ir tapimas metodiniu įtraukiojo ugdymo metodo sklaidos centru.

 

Vis dėlto didžiausia „Nendrės“ sėkmė, lėmusi jos ilgą prasmingą gyvavimą ir gebėjimą keisti ugdytinių ir jų šeimų likimus, – tai darni, bendras vertybes puoselėjanti darbuotojų komanda.

Partneriai, rėmėjai ir visuomenė „Nendrę“ tapatina su jos ilgamete vadove Danute Mituziene. Danutė įkvepia pasitikėjimą pasauliu ir pačiu savimi net, atrodytų, beviltiškose situacijose. Ji turi ypatingą gebėjimą visus sutelkti bendram tikslui – vaiko gerovei.

Petys į petį su Danute dvidešimt metų „Nendrėje“ darbavosi socialinė darbuotoja Nina Korotajeva. Jau daugiau nei dešimtmetį vaikus maitina virėja Marina Borisova, kadaise atėjusi į „Nendrę“ kaip mama, kuriai „Nendrė“ suteikė reikiamą paramą ir pagalbą. Tik gerų žodžių sulaukia ilgametės ir neseniai į kolektyvą įsiliejusios darželio auklėtojos. Visoms joms „Nendrė“ – šeima ir namai, kuriuos drauge kuria ir sutelktai dirba, neskirstydamos darbų į privalomus ir tuos, kurie „nepriklauso“.

 

Šaknimis įsitvirtinusi Šnipiškėse, „Nendrė“ nuolatos stiebėsi aukštyn, siekdama šviesos ir šilumos šimtams „nendriukų“. Jos nueitas kelias matuojamas ne tik dešimtmečiais, bet ir pakeistais ugdytinių likimais, jų neišblėsusia meile ir dėkingumu savo vaikystės antriesiems namams. Tuo leido įsitikinti 2019 m. vasarį atliktas kokybinis tyrimas, per kurį apklausti esami ir buvę klientai – „Nendrės“ ugdytiniai ir jų šeimų nariai.

Sėkmės Tau, „Nendre“, ir dar daug jubiliejų!