Keičiasi profesinių kompetencijų vertinimo tvarka, žymiai auga finansavimas: siekiama atliepti darbo rinkos poreikius

Šiemet daugiau kaip penkis kartus didėja suma, kurią valstybė skiria siekiančių kvalifikacijos asmenų kompetencijoms vertinti. Toks Vyriausybės sprendimas leis padengti realius kaštus ir užtikrinti, kad kompetencijų vertinimas būtų atliekamas profesionaliai. Tai prisidės prie aukštų kokybės standartų diegimo profesinio mokymo srityje. Keičiasi ir pati kompetencijų vertinimo tvarka.

 

„Daug metų labai menkai buvo investuojama į baigiamąjį profesinio mokymo etapą – įgytų įgūdžių, žinių ir kompetencijų vertinimą. Už skiriamas lėšas nebuvo įmanoma ne tik prisikviesti ekspertų, bet ir pasirūpinti priemonėmis sudėtingoms praktinėms užduotims atlikti. Vertinimas vyko arba savanorystės pagrindais, arba naudojant kitas profesiniam mokymui skirtas lėšas. Tai turėjo įtakos ir bendrai profesinio mokymo kokybei, darbdavių požiūriui į profesinio mokymo organizavimą, pasitikėjimą profesinio mokymo diplomais. Nuo šių metų situacija turėtų keistis: didiname ir finansavimą, ir kartu keičiame kompetencijų vertinimo tvarką“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

 

Nuo šiol profesinio mokymo įstaigoms bus skiriama žymiai didesnė suma vieno asmens kompetencijoms vertinti. Jei asmuo baigė formaliojo profesinio mokymo programą, jo vertinimui organizuoti numatoma vidutiniškai 39,5 Eur. Jei asmuo įgijo kompetencijas, mokydamasis pagal neformaliojo profesinio mokymo programas, modulius, darbo patirties ar savišvietos būdu, jo vertimui vidutiniškai skiriama 219,5 Eur. Iki 2021 m. suma visais atvejais siekė 7,2 Eur.

 

Lėšos skiriamos praktinei užduočiai reikalingoms priemonėms įsigyti, elektroninio kompetencijų vertinimo sistemai administruoti, vertinimo komisijos narių darbo užmokesčiui.

 

Nuo š. m. sausio 1 d. pasikeitė ir kvalifikacijų vertinimo tvarka. Kaip ir iki šiol, vertinimas susidės iš teorinės ir praktinės dalies, tačiau teorinė dalis bus rengiama centralizuotai, elektroninio testavimo būdu. Testu bus tikrinamos bazinės profesijos žinios. Nauja ir tai, kad besimokiusiųjų pagal formaliąsias profesinio mokymo programas 40 proc. praktinės dalies vertinimo sudarys praktinio mokymo įvertinimai, t. y. pasiekimai viso mokinio mokymosi metu.

 

Teorinę dalį bus galima išsilaikyti profesinį mokymą teikiančioje įstaigoje, o praktinis vertinimas bus organizuojamas realioje darbo vietoje ar profesinio mokymo teikėjo praktinio mokymo bazėje, pasitelkiant reikalingą techninę įrangą ir priemones.

 

„Tokie kompetencijų vertinimo elementai kaip centralizuotas teorinių žinių vertinimas elektroniniu būdu, praktinis vertinimas sektoriniuose centruose leis užtikrinti ir proceso skaidrumą, ir atliepti darbdavių poreikius – kad visi profesines mokyklas baigę asmenys turėtų vienodus įgūdžius, nepriklausomai nuo to, kur mokėsi“, – sako ministrė.

 

Akredituotos kompetencijų vertinimo įstaigos – dažniausiai darbdavių atstovai – validuos teorinės dalies testų klausimus ir praktinių gebėjimų demonstravimo užduotis, deleguos į kompetencijų vertinimo komisijas kompetencijų ekspertus – sektoriaus profesionalus praktikus iš įmonių.

 

Planuojama, kad iš viso 2022 m. bus įvertinta apie 20 tūkst. asmenų profesinės kompetencijos, tam bus skirta per 800 tūkst. Eur. Pernai įvertinta daugiau kaip 15 tūkst. asmenų, iš jų buvo tik 19 eksternų, vertinimui organizuoti skirta beveik 130 tūkst. Eur.

 

ŠMSM inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *