Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ pedagogai sėmėsi patirties Islandijoje

Sausio pabaigoje Islandijoje vykęs „Nordplus Junior 2017“ programos projekto „Sveikata – raktas į sėkmingą ugdymą(si)“ partnerių susitikimas subūrė keturių šalių pedagogus iš Islandijos, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos pasidalyti gerąja patirtimi sveikatos stiprinimo ir sveikos gyvensenos įgūdžių formavimo klausimais ikimokyklinėse įstaigose.

Tai antrasis šio projekto mobilumo vizitas. Pirmasis vizitas vyko dar praėjusių metų rudenį – lankant Suomijos ikimokyklines įstaigas. Taigi, Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ pedagogų komanda ir projekto partneriai iš Šiaurės šalių susirinko į Islandiją: lankė šios šalies ikimokyklines įstaigas, stebėjo čia vykdomas veiklas, darbo metodus, susipažino su švietimo sistema.

 

Islandijos švietimo sistema yra paremta Skandinavijos modeliu. Be aukštojo mokslo, sistemą sudaro trys lygmenys: priešmokyklinis, privalomas (pradinis ir žemesnis vidurinis) ir aukštesnis vidurinis mokymas. Bendrosios ugdymo programos Islandijoje remiasi šešiais pagrindiniais elementais: raštingumu, darniu vystymusi, demokratija ir žmogaus teisėmis, lygiateisiškumu, sveikos gyvensenos puoselėjimu ir kūrybiškumu. Taip pat daug dėmesio skiriama emocinio intelekto ugdymui – vaikai mokomi suprasti savo jausmus, juos išreikšti, padedama nurimti stipriai supykus ar nuliūdus.

Per vizitą projekto partneriai lankėsi ikimokyklinėse įstaigose Grindavike, Keflavike ir Reikjavike, taip pat teko susipažinti ir su pradinių mokyklų bei kolegijos darbo specifika. Aplankyti darželiai, kaip ir daugelis kitų Islandijos ikimokyklinių įstaigų, yra nedideli – juos lanko apie 100 vaikų. Darželių teritorijos didžiulės, pilnos visokiausios įrangos, kuri nuolat atnaujinama, visiems užtenka vietos, o kad nieko neatsitiktų, seka akyla auklėtojų akis. Vaikai yra suskirstyti pagal amžiaus grupes, su kuriomis dirba 4–6 darbuotojai (pedagogai, padėjėjai ir specialieji pedagogai). Grupėse vaikų skaičius įvairus: lopšelio grupėse iki 17 vaikų, darželio grupėse nuo 20 iki 24 vaikų. Ugdomosios veiklos vyksta grupėse pagal amžių, tačiau vaikai turi didelę pasirinkimo laisvę – jie gali laisvai judėti iš vienos erdvės į kitą ir pasirinkti patinkančią veiklą. Taip skatinamas savarankiškumas. Pietų miegas nėra privalomas, bet vaikai gali pailsėti, nusiraminti ar prigulti tiesiog ant patiestų čiužinių, užsikloti šalia esančia antklode (lovų jie neturi).

 

Sportas ir sveika gyvensena yra propaguojami Islandijoje nuo mažų dienų. Kiekvienas šios šalies darželis daro viską, kad ugdytų mažųjų sveikus gyvenimo įgūdžius ir stiprintų jų sveikatą. Islandija – sala, kurioje gyventojai nėra lepinami gerais orais. Dideli speigai čia yra retenybė, bet sniego, ledo, rūko, lietaus – per akis. Bet koks oras bebūtų, darželinukai nustatytu laiku būtinai vedami į lauką. Grynas oras – geros savijautos laidas, o nuo darganų saugo speciali apranga. Kiekvienam mažajam parūpinami neperšlampami kombinezonai, drėgmei atsparūs batukai, specialiais drabužiais vilki ir auklėtojos (šiuos drabužius darbuotojos gauna nemokamai). Su tokia apranga nebaisu niekas: nei pusnyje pasivolioti, nei nuo kalniukų ant snieglenčių čiuožti, nei po balas taškytis…Vaikai daug laiko praleidžia lauke, bet aktyvūs jie ir įstaigos viduje: mankštinasi specialiai įrengtose sporto klasėse / salėse ar tiesiog atlieka jogos pratimus grupėse. Kiekviename gyvenamajame rajone dėl unikalių gamtos sąlygų yra šildomas plaukimo baseinas, kuriame už nedidelį mokestį ar net už dyką gali lankytis visi norintys. Nuo mažų dienų vaikai pratinami prie sveikos mitybos. Maistas ikimokyklinėse įstaigose yra gaminamas vietoje, naudojant šviežius produktus ir pagal specialistų sudarytą valgiaraštį. Labai daug ir pačios įvairiausios daržovės sudaro kasdienį meniu. Joks islandų darželis nesivadovauja nuostata pirkti maisto produktus vaikams iš tų tiekėjų, kurie prašo mažiausios kainos. Vienintelis kriterijus – produktų kokybė ir ekologiškumas.

 

Per projektų partnerio Islandijoje – kultūros centro „Mordumal“ – surengtą tarptautinę konferenciją sužinojome, kad šioje šalyje gausu imigrantų iš įvairių pasaulių vietų. Jų integracijai ir švietimui skiriama daug dėmesio, vykdomi įvairūs projektai, organizuojami savaitgaliniai gimtosios kalbos užsiėmimai.

 

Per vizitą pedagogai dalyvavo ir kultūrinėje programoje. Visi labai stebėjomės, kad auštantis rytas Islandijoje prasideda tik nuo 10 val. Nors islandų gyventojai labai uždari ir kuklūs, bet jie buvo labai draugiški, stengėsi mus supažindinti su savo šalies kultūra, tradicijomis ir papročiais. Visoje Islandijoje gyvena apie 330 tūkst. islandų (kaip Kaune), bet vietiniai prideda, kad dar tokį pat skaičių Islandijoje sudaro emigrantai. Per septynias dienas aplankėme žymiausias Islandijos vietas, patyrėme daug neišdildomų įspūdžių. Čia gamta nuostabi ir turtinga. Ji buvo apsnigta, todėl nematėme tikrojo grožio. Pati įsimintiniausia išvyka buvo kelionė turistiniu maršrutu „Auksinis žiedas“. Maršrutas, kurį įveikti pakanka vienos dienos, vingiuoja netoli Reikjaviko pro kelias žymiausias Islandijos įdomybes, aplankant Tingveliro nacionalinį parką, kur susiduria Šiaurės Amerikos ir Eurazijos tektoninės plokštės, o nuo 930-ųjų iki 1798 m. rinkdavosi Islandijos parlamentas, aplankėme didįjį Geizerį, Žydrąją lagūną ir Gulfoso krioklį. Važiuodami daug kur matėme laukuose ant sniego besiganančius mažus, kaip ir mūsų lietuviški žemaitukai, tvirtus arklius (tiesa, visi islandai valgo arklieną). Išvykos pabaigoje stabtelėjome pomidorų ūkyje, kur stebėjomės kaip vidury sniegynų pastatytuose šiltnamiuose ištisus metus yra auginami pomidorai, ragavome pomidorų sriubos ir pomidorų ledų. Islandijos sostinė – Reikjavikas – jaukus, švarus ir tvarkingas miestas. Senamiestyje daug autentiškų medinių vienaukščių ir dviaukščių namų, apkaltų gofruota skarda. Įspūdingiausias senamiesčio akcentas – virš pastatų iškilusi moderni bažnyčia, pastatyta iš betono ir neturinti langų.

 

Siekiant kokybiškai ugdyti mažuosius, ypač svarbu, kad juos mokantys pedagogai būtų kompetentingi. Per susitikimą dalyviai tobulino profesines, socialines ir kultūrines kompetencijas. Praplėtę savo kultūrinį akiratį ir pasisėmę gerosios patirties, pedagogai grįžo namo vedami naujų idėjų. Žinias, įgytas Islandijoje, pritaikys savo darbe – integruos sveikos gyvensenos ir sveikatingumo puoselėjimo principus…

 

Atvykus į visas lankytas islandiškas ikimokyklines įstaigas, į akis krito šalia islandų valstybinės vėliavos ant stiebo kabanti ar ant sienos pritaisyta kita vėliava, kurios žalias fonas ir piešinys mums, Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ pedagogams, buvo labai pažįstamas ir artimas: tai ženklas, kad visi šie darželiai, kaip ir mūsų įstaiga, dalyvauja tarptautinėje gamtosauginėje programoje. Gera buvo matyti ir žinoti, kad atvykome pas bendraminčius. Sveikos gyvensenos, ekologinis vaiko ugdymas prasideda jau darželyje. Juk prie ko nuo mažumės priprasi, tas tave lydės visą gyvenimą…

 

Kitas projekto partnerių susitikimas vyks balandžio mėnesį Lietuvoje. Kėdainių lopšelio-darželio „Puriena“ kolektyvas iš visų jėgų stengsis projekto partnerių šalims perteikti Lietuvos ikimokyklinio ugdymo ypatumus, sukurti gerą atmosferą, kad ir kitų šalių pedagogai patirtų tiek pat daug įspūdžių. Islandai sako: „Tik laimingas pedagogas gali pakeisti pasaulį…“

 

Birutė Naruševičienė

Kėdainių l.-d. „Puriena“ direktorė

Asta Pukienė

Projektų vadovė