Kaskart nauji karaliaus drabužiai

Artėjant H. K. Anderseno gimtadieniui (balandžio 2-ąją) smagu paanalizuoti vieną iš populiariausių jo pasakų „Nauji karaliaus drabužiai“. Pasakos turinys nesudėtingas. Joje smerkiamas žmonių kvailumas, pasipūtimas, išjuokiami nerimti norai, o pasakos pabaigoje vaiko pasakyta frazė „Karalius nuogas!“ vartojama ir šiandien. Analizuojant H. K. Anderseno pasaką, sėkmingai galėtų būti panaudojamas kritinio mąstymo ugdymo metodas. Darbo pradžioje mokiniams pasiūloma perskaityti pasaką ir pasidomėti rašytojo biografija.

 

• Informacijos apie rašytoją aptarimas įvairiais metodais

 

Su mokiniais dirbama mąstymo poromis metodu (jis apima skaitymą, klausymą, mąstymą, emocinį kūrinio suvokimą ir bendravimą). Proto šturmo metodu aptariamos savarankiškai įgytos žinios apie H. K. Anderseną. Pasitelkiamas ir tinklo nėrimo metodas. Mokinių grupelės raštu atsako į pateiktus klausimus (Pagrindiniai gyvenimo dalykai; Ką parašė?; Kodėl išgarsėjo?). Atsakydami į pateiktus klausimus gautuose popieriaus lapuose mokiniai „nuneria tinklą“. Pagelbėtų pagalbiniai klausimai:

                                  
Kur ir kada gimė H. K. Andersenas?

Kur gyveno vaikystėje?

Kur mokėsi jaunystėje?

Kokius sukūrė kūrinius?

Kokias pasakas sukūrė?

Kodėl rašytojas žinomas visame pasaulyje?

Kada rašytojas mirė?

 

„Nunertus tinklus“ mokinių grupelės pristato draugams. Taip atsiskleidžia savarankiškai įgytos žinios – jos praturtinamos klausantis kitų.

Mokiniai pabando kurti penkiaeilį (penkiaeilio kūrimo metodas). Rašymo taisyklės: I eilutė – žodis nusako temą. II – žodžiai apibūdina rašytoją, III – žodžiai apibūdina rašytojo veiklą, IV – žodžiai apibūdina rašytojo asmenybę, V – žodžiai papildo temos pavadinimą. Su mokiniais galėtų būti sukurtas toks penkiaeilis: Andersenas. / Neturtingas, vienišas. / Keliavo, vaidino, rašė. / Išvyko į Kopenhagą. / Pasakų tėvas.

 

• Skaitymas ir analizė

 

Pasaka visų skaitoma garsiai. Pasiūloma pasižymėti tai, ko nesuprato, ir tai, kas vaikams pasirodė  įdomu. Baigus skaityti pasaką, žodžiu perteikiama pasižymėta informacija. Galima gautus atsakymus surašyti į lentoje nubraižytą dviejų skilčių (ko nesupratau ir kas buvo įdomu) lentelę. Svarbu išsiaiškinti, kaip mokiniai šią pasaką supranta. Skatinamas šio kūrinio svarbiausių idėjų apmąstymas. Tuo tikslu labiausiai tiktų klausimai:

1. Kokie pasakos žodžiai ar sakiniai pasako, kad H. K. Andersenas kalba kaip tikras pasakininkas?
2. Apie ką ši pasaka?
3. Kokia ji?
4. Iš ko H. K .Andersenas pasakoje pasišaipo?
5. Kaip skamba žmonių minioje vaiko ištarti žodžiai: ,,Žiūrėkit, karalius visai nuogas“?
6. Kam skirta pasaka: vaikams ar suaugusiems?
7. Kodėl taip manote?
8. Kokia pasakos pabaiga?
9. Kaip kitaip pavadintumėte šią pasaką?

Savo atsakymus į klausimus mokinių grupės gali surašyti į lentelę ir perskaityti juos garsiai. Sudaromos galimybės mokiniams vertinti savo ir kitų mintis, jas apmąstyti. Per dailės pamoką pasiūloma pasakos turinį įsivaizduoti ir nupiešti tarsi ji būtų filmas. Galima savo refleksijas mokiniams išreikšti raštu ir klasėje surengti piešinių / rašinėlių parodėlę.

Ketvirtos klasės mokinės Gintarės piešinys

• Atvira, todėl nesenstanti

H. K. Anderseno pasaka „Nauji karaliaus drabužiai“ nepateikia vienareikšmių atsakymų į klausimus, neapibendrina ir nepaaiškina iki galo. Tai paliekama skaitytojui. Kaip mes suvokiame pasakoje paslėptą prasmę, priklauso nuo gyvenimo patirties, išprusimo, mąstymo lygio, socialinės padėties. Todėl kaskart šią pasaką skaitydami patirsime vis naujų atradimų.