Kasdienė duona – ji šventa

Ramutė Jaraitienė, Rita Labanauskienė
,
Kauno Jono Pauliaus II g-ja

Dabar dauguma žmonių jau nežino, kokia brangi mūsų protėviams buvo duona, todėl ne visi ją vertina ir nebelaiko šventa kaip anksčiau. Būtent tai ir skatina mus su kiekviena pradinukų laida ruošti „Duonos šventes“, kurios pagrindiniai tikslai ir uždaviniai – ugdyti pagarbą duonai ir ją auginančiam žmogui, skatinti mokinius perimti mūsų senolių patirtį, tradicijas, pagarbiai elgtis su duonele. Taip pat ugdyti supratimą, kad, kaip Vincas Krėvė rašė: „Duona ne per vėją atėjo – kažkas arė, kažkas sėjo, kažkas pjovė ir kluonan vežiojo…“

 

Prieš šventę su vaikais per įvairias pamokas daug kalbėjome apie duonos auginimo, kepimo papročius, apie kelią nuo grūdelio, želmenėlio iki duonos kepalo. Vaikai rinko medžiagą apie duonos auginimą, kalendorines apeigas. Per lietuvių kalbos pamokas prisiminėme mįsles, patarles, priežodžius apie duonelę. Matematikos pamokose sprendėme uždavinius, susijusius su grūdais, skaičiavome, kiek kepykla per metus iškepa duonos, kiek kiekviena šeima jai išleidžia pinigų. Taip pat kūrėme eilėraščius, rašėme rašinius, sprendėme kryžiažodžius. Per dailės pamokas piešėme ilgą duonos kelią nuo želmenėlio iki patekimo ant mūsų stalo, o muzikos ir choreografijos pamokose mokėmės dainų ir šokių – ratelių apie duoną. Į pamokas pakvietėme ir tėvelius, kurie papasakojo apie duonos kelią, o paskui kartu su vaikais duonkepėje kepė duonelę. Lankėmės Prienų kraštotyros muziejuje, kur vaikai kartu su šeimininkėmis kepė savo duoneles.

 

Visą integruotą veiklą apie duonelę užbaigėme švente-popiete. Lapkričio 23 d. mokykloje organizavome respublikinį renginį „Kasdienė duona – ji šventa“. Į renginį pasikvietėme svečių iš Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos ir aštuonias 3–4 klasių mokinių komandas iš Kauno bendrojo ugdymo mokyklų. Komandos turėjo paruošti trumpas programėles apie duoną ir pristatyti duonos patiekalą.

Salę papuošėme senoviniais darbo įrankiais, mokinių piešiniais, patarlėmis, priežodžiais. Su ugdytiniais paruošėme trumpą programėlę: dainavome, šokome, inscenizavome sunkią piemenėlių dalią, sakėme eiles apie duoną – per šventę parodėme viską, ką sužinojome, išmokome apie duonelę. Klausėmės ir džiaugėmės kitų mokyklų mokinių pasirodymais. O po pasirodymo, kaip ir senovėje po sunkių darbų, visi vaišinomės įvairiais duonos patiekalais, medumi, ragavome tėvelių pagamintos giros.

 

Mūsų nemaža darbo patirtis rodo, kad tokios pamokos ir šventės apie duoną labai reikalingos. Manome, kad vaikų širdelėse pasėjome dar vieną gerumo grūdą – pagarbą duonai. Tikime, kad mūsų mažieji mokinukai nuo šiol pagarbiau elgsis su duonele, o nuolat liesdami kvepiančią duonos riekę, prisimins jos ilgą ir sunkų kelią…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.