Kas yra inovacija ugdymo procese?

Pastaruoju metu virtualioje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, vis kyla diskusijų, ar reikalingas mokytojui kūrybiškumas, ar būtina vaiką sudominti, ar mokytojas turi būti inovatyvus. Į šiuos klausimus vienareikšmiškai galima atsakyti – taip. „Pasisakantys, kad reikia tiesiog perteikti žinias, yra arba mokykloje traumuoti žmonės, arba jie negeba atliepti šiandieninių vaikų lūkesčių, arba tiesiog meluoja“, – mano Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.

Diskutuojant apie inovatyvius technologinius procesus mokykloje, pirmiausia reikia susitarti, kas yra inovatyvūs technologiniai procesai (toliau – ITP). Ši sąvoka skamba labai sudėtingai ir miglotai, juolab kad sunku rasti tiesioginį sąvokos apibrėžimą. Kas yra technologija, inovacija ar inovatyvios technologijos, skaitome įvairiuose šaltiniuose ir sąvokos šiek tiek gali varijuoti, o kas yra ITP mokykloje, kas tas yra inovatyvumas?

 

Paklausėme Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos 5–8 klasių mokinių, jų tėvų ir mokytojų, kas, jų manymu, yra inovatyvus mokytojas ir kaip jį atpažinti. Reikia pastebėti, kad, mokinių supratimu, inovatyvus mokytojas – labai plati, rėmų neturinti sąvoka. Į inovatyvaus mokytojo apibrėžimą sudėjo ir asmenines savybes, tad jiems toks mokytojas yra jautrus, išklausantis ir paguodžiantis, turintis humoro jausmą, išsiskiria netgi kalbėsena, žodyno turtingumu. Vaikai taip pat įvardijo pamokose taikomas įvairiausias technologijas, nestandartinius ugdymo metodus, žaidybinius elementus, į ugdymo organizavimą įtraukiamą darbą su telefonu ar kitomis IT priemonėmis, gebėjimą dirbti naudojantis jomis. Tai mokytojas, kuris nemano, kad mokiniai jau geriau už pedagogus išmano naujausias technologijas, motyvuodamas, kad esą kartų skirtumai daro savo, bet ir pats siekia vaikus nustebinti naujienomis. Tai mokytojas, neapsiribojantis vien tik vadovėlio medžiaga. Inovatyvus mokytojas moka ir žino, kaip kalbėtis, tartis ar diskutuoti su šiuolaikiniu jaunimu, supranta „jų kalbą“, žino, kaip pritaikyti netradicinius, įdomius ir įtraukiančius mokymo būdus / technikas, laiko mokinį lygiaverčiu pašnekovu, nenuvertina, išklauso ir padeda. Tiesa, mokinių manymu, inovatyvus mokytojas stebi pasaulio vystymąsi ir neužduoda daug namų darbų.

 

O štai mokytojai inovatyvumą supranta kaip pažangą, naujoviškumą. Inovatyvus mokytojas turi aktualizuoti ugdymo turinį, pritaikyti jį prie šiuolaikinių realijų, gebėti plačiai naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Toks mokytojas turi transliuoti visai kitą santykį su savo profesija, išsiskirti komunikaciniais gebėjimais tiek bendraudamas su kolegomis, tiek su mokiniais, tiek su jų tėvais ir globėjais. Tai mokytojas, kuris nuolatos tobulėja ir mokosi visą gyvenimą. Inovatyvus mokytojas seka pasaulines ir Lietuvos tendencijas žinių kūrimo visuomenėje. Inovatyvus mokytojas – pedagogas, ne tik teikiantis ar įgyvendinantis tuo metu jo ugdymo terpėje naujas idėjas, bet ir gebantis priimti kitų siūlomas naujas idėjas, t. y. dirbantis dialogo principu.

Inovatyvus mokytojas – tai visapusiškai apsišvietęs, prisitaikantis ir nebijantis pokyčių, ieškantis įvairių sprendimo būdų, taikantis galbūt netradicinius mokymosi būdus, nebijantis eksperimentuoti. Tai yra specialistas, kurio darbe nelieka privalomosios integracijos, nes turinys tampa natūraliai tarpdiscipliniškesnis – kaip ir gyvenimas, kuriame mokomieji dalykai yra vienis, integravęsis į mūsų kasdienybę.

 

Tėvai, kalbėdami apie inovatyvumą, pabrėžė naujausių technologijų išmanymą ir pritaikymą. Jie teigia, kad inovatyvus mokytojas yra tas, kuris informaciją pateikia per aplinką, projektus, praktiką, o ne tik naudodamas pamokose vadovėlius. Inovatyvus mokytojas bendrauja su vaikais tiesiogiai, ugdydamas jų savarankiškumą. Tai mokytojas, kuris pats nuolat mokosi, tobulinasi, domisi. Tai toks mokytojas, kuris domisi naujais sprendimais ir pritaiko juos ugdymo procese, geba įvairias ugdymo erdves pritaikyti mokymuisi už klasės ir mokyklos ribų. Inovatyvus mokytojas – savo darbą mylintis, naujovėmis besidomintis ir jas mokykloje diegiantis pedagogas, kuriam svarbu ne tik žinių perteikimas, bet ir mokėjimas įkvėpti mokytis to dalyko mažiau tradiciniais būdais, formuojantis bendrą suvokimą apie mokomą dalyką, kai žinias gali pritaikyti kasdienybėje.

 

Inovatyvus mokytojas yra tas, kuris dėsto ne tik teoriją, bet ir parodo, kaip praktiškai veikia mokslas kasdienybėje, pasitelkia technologijas, vaikus įgalina pačius mokytis ir vienam iš kito, skatina abipusį bendravimą, pokalbius, pastebi pažangą, įkvepia augti, augina vaiko pasitikėjimą savimi.

Manoma, kad iki 30 proc. įtakos ugdymosi sėkmei turi aplinka, kurioje vaikas ugdomas (ugdosi). Dažnai sakoma, kad pati aplinka ugdo. Ir čia turbūt paprasčiausia ir lengviausia kiekvienai mokyklai įsirengti ugdymo erdves – klases, atitinkančias vienai ar kitai pamokai keliamus uždavinius.

 

Kitas svarbus veiksnys – mokykla be sienų – Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijoje natūraliai išsirutuliojo iš jau du dešimtmečius pradinio ugdymo klasėse taikomų patyriminio ugdymo elementų. Mokiniai dažnai vyksta į ekskursijas, pamokos vedamos muziejuose, plečiamas mokinių akiratis, kai į tam tikras erdves perkeliamos ugdomosios veiklos (pamokos), kurias galima vadinti projektinėmis, integruotomis. Per pusdienį gilinamasi į keletą su ugdymo programa susietų temų, mokiniai atlieka tiriamuosius ar kūrybinius, projektinius darbus. Pavyzdžiui, vedant integruotą lietuvių kalbos ir muzikos pamoką Beatričės Grincevičiūtės muziejuje atsiranda poreikis integruoti matematiką čia ir dabar, tad vaikai iš muziejaus elektroninėmis priemonėmis jungiasi ir į matematikos pamoką nuotoliniu būdu.

Įdomus ir mokiniams labai patinkantis ugdymo proceso perkėlimas į mokyklos kiemą ne tik paįvairina mokymo(si) aplinką, bet ir tausoja vaiko sveikatą, tai kartu ir saulės prikaitinamų patalpų, užsikrėtimų virusinėmis ligomis rizikos mažinimas.

 

Mokiniai žavisi, o ir mokytojams palengvina darbą jau dabar naudojamas skaitmeninis ugdymo turinys virtualioje erdvėje. Progimnazijoje nupirkti planšetiniai kompiuteriai leidžia taikyti įvairius inovatyvius mokymo(si) metodus: kurti kino filmus, kulinarines laidas (mokiniai kuria angliškas laidas ir montuoja vaizdo įrašus), elektronines knygeles su istorijomis, rašyti kontrolinius darbus, mokytis matematikos naudojant „Eduten“ („Eduten“ licenzijinis projektas) ir kt.

 

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į „Mikrobitų“ (mikro kompiuteriukų) panaudojimo galimybes integruojant lietuvių kalbos ar literatūros ir informatikos pamokas: trumpo literatūrinio kūrinio suprogramavimas – Žybsnio literatūra, pvz., pradžia – šviesa, tamsa – pabaiga, nežinia – kančia. „Mikrobitai“ integruojant užsienio kalbos mokymosi elementus padeda versti, o progimnazijoje įrengtose inžinerinėse dirbtuvėse „Fab Lab“ programuojama, gaminamos detalės, montuojama pagal pasirinkto kūrinio tematiką.

Techninės priemonės, įvairių platformų išmanymas ir gebėjimas jomis naudotis leidžia vaikui gilinti savo teorines žinias, o kartu palengvina mokytojo darbą vedant pamokas ir dirbant su vaikais, esančiais ir klasėje, ir nuotoliniu būdu tuo pačiu metu.

 

Ką vaiko ugdymo procese gebame pritaikyti ir kuo arčiau ugdymo procesą priartiname prie realaus gyvenimo, tuo vaikas išauga įvairiapusiškesnis ir geriau pasirengęs savarankiškam socialiniam gyvenimui. Ne veltui jau gal kelis dešimtmečius dažnai pateikiamas pavyzdys apie Brazilijoje gyvenantį beglobį laisvai milijoninėmis kupiūromis operuojantį 8 metų vaiką, kuris nelankė mokyklos ir visų gudrybių išmoko gatvėje, ir mokykloje besimokantį vaiką, gebantį operuoti skaičiais tik iki šimto. Objektyvios tiesos niekada nebūna, o šis pavyzdys verčia susimąstyti ne vieną.

 

Rimantas Remeika

Vilniaus kunigaikščio Gedimino prog-jos direktorius

Lina Guobienė

lietuvių kalbos mokytoja

Auksė Michailinaitė

istorijos mokytoja

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.