Kartu galime daugiau: mokinių požiūris į darbą grupėje, kai mokomasi bendradarbiaujant

Renata Bernotienė

VDU Švietimo akademijos mokslininkės prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, doc. dr. Emilija Sakadolskienė ir doc. dr. Aušra Žemgulienė  ir Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos mokytojų grupė Jolanta Augustinienė, Irma Dobrovolskienė, Birutė Žeimienė ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui Renata Bernotienė dalyvavo „Erasmus+“ Strateginių partnerysčių projekto DICO+ Įtraukusis bendradarbiavimas ugdymo sistemoje baigiamojoje konferencijoje, kuri vyko liepos 6–7 d. Ispanijos Kordobos universitete.

 

Projektą nuo 2019 m. įgyvendina Prancūzijos, Olandijos, Italijos, Ispanijos, Vengrijos, Rumunijos, Lietuvos ir Šveicarijos mokslininkai bei pradinio ugdymo pedagogai. Projekto esminis siekis – remiantis pamokos studijos metodika mokymosi bendradarbiaujant veiklas ugdymo procese organizuoti taip, kad gerėtų kiekvieno klasės mokinio ugdymo rezultatai. Mokslininkai ir mokytojai praktikai Lietuvoje nuo 2019 metų I pusmečio kartu analizavo mokymosi bendradarbiaujant sampratą ir pamokos studijos metodiką, planavo bei įgyvendino mokinių bendradarbiavimu grįstas veiklas ugdymo procese. Ugdymo turinys buvo planuojamas ir koreguojamas taikant pamokos studijos metodiką – visų paralelinių klasių mokytojai ir mokslininkai kartu planavo veiklų turinį, dalyvavo visose pamokose, stebėjo veiklas, aptarė ir, atsižvelgę į mokinių ir mokytojų nuomones, koregavo pamokos elementus, kurie buvo įgyvendinti kitose paralelinėse klasėse. Ugdomosios veiklos ir jų refleksija buvo filmuojamos. Pagal pamokos studijos metodiką pasirinkto dalyko pamokos turinį visi kartu planuoja visų paralelinių klasių mokytojai. Kai pamoką veda vienos klasės mokytojas, kiti kolegos stebi pasirinktų mokinių veiklas ir žymisi elementus, kurie yra pavykę bei aspektus, ką ir kodėl reikėtų patobulinti kitoje pamokoje. Taip pat grįžtamąjį ryšį teikia mokiniai interviu metu po pamokos, kai aptaria ir analizuoja savo darbą klasėje.

 

2019 m. gegužės mėnesį VDU Švietimo akademijos prof. dr. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė atliko Mokinių požiūrio apie darbą grupėje, kai mokomasi bendradarbiaujant, tyrimą, kurio tikslas – išsiaiškinti mokinių nuomonę / požiūrį į darbą grupėje, kai bendradarbiaujama. Dalyviai – 186 Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos mokiniai (daugiau nei 50 proc. mokyklos ugdytinių).

 

Tyrimo imtis:

  • 47 pirmų klasių mokiniai (1a ir 1c klasės),
  • 51 antrų klasių mokinys (2a ir 2b klasės),
  • 53 trečių klasių mokiniai (3a ir 3c klasės),
  • 35 ketvirtų klasių mokiniai (4a ir 4c klasės).

Anketinės apklausos rezultatų analizė atskleidė, kad pradinių klasių mokiniai geba adekvačiai įsivertinti savo darbo pamokose būdus, supranta jų teikiamą naudą, prasmę ir reikšmę. Dauguma mokinių nurodė, kad jiems patinka mokykla, kurioje jie mokosi; taip pat patinka ir veiklos, kurias jie atlieka ugdymo proceso metu. Tai sudaro sąlygas mokinių pozityviam nusiteikimui, mokymuisi patiriant sėkmę. Dauguma pirmų–ketvirtų klasių mokinių nurodė, kad geba dirbti grupėje ir bendradarbiauti, nes noriai išklauso kitus, paaiškina ir padeda kitiems, jeigu to reikia. Be to, dauguma mokinių nenuobodžiauja, kai dirba grupėje, jie yra susidomėję bendru darbu. Vaikai retai kada ginčijasi, dažnai bendradarbiaudami dirba ir mokosi naujų dalykų. Daugumai visų klasių mokinių klasėje dirbti su kitais vaikais labai patinka arba labiau patinka nei nepatinka. Labai nedidelė vaikų dalis teigė, kad jiems taip dirbti nepatinka (ketvirtokų, kurie taip teigtų, nebuvo). Dažniausiai mokiniai noriai dirba grupėse šių dalykų pamokose: matematikos, pasaulio pažinimo, lietuvių kalbos ir fizinio ugdymo.

 

Paklausus, su kuo mokiniai noriai dirba grupėje, jie nurodė, kad dažniausiai noriai dirba su mokiniais, kurie yra jų draugai, arba su tais klasės draugais, kuriems mokslai sekasi geriau. Dauguma vaikų nurodė, kad dirbti grupėse jiems patinka tuomet, kai šis darbas organizuojamas toje srityje, kur jie yra stiprūs. Tačiau tose srityse, kuriose vaikams reikia pagalbos, darbo grupėje privalumai išsiskyrė: dauguma trečiokų ir daugiau nei trečdalis antrokų sunkumus išspręsti norėtų dirbdami individualiai, o pirmokai ir ketvirtokai sudėtingas problemines situacijas linkę spręsti dirbdami grupėje (taip atsakė dauguma šių klasių mokinių). Mokinių paklausus, kurie trys dalykai dirbant grupėje patinka labiausiai, dauguma mokinių išskyrė šiuos kalbinius gebėjimus: gali sulaukti pagalbos, gali diskutuoti su draugais, kiti man gali padėti, paaiškinti kai kuriuos dalykus. Daugiau kaip po ketvirtadalį mokinių kiekvienoje klasėje kaip darbo grupėje privalumą išskyrė turėjimo teisę kalbėti. Mokinių paklausus, kurie trys dalykai dirbant grupėje patinka mažiausiai, dauguma mokinių išskyrė šiuos darbo grupėje aspektus: šurmulys ir triukšmas, yra mokinių, kurie nori vadovauti, kai niekas manęs neklauso. Veiklos paaiškinimas, darbas be mokytojo, sėdėjimas ne savo vietoje neigiamam mokinio poveikiui, jo nuomone, įtakos neturi, arba turi labai nedidelės.

 

Šio tyrimo rezultatai aptarti su mokyklos mokytojais, administracija, pasiūlyta rekomendacijų, ką galima būtų tobulinti ateityje planuojant ir organizuojant darbą grupėse, formuojant bendradarbiaujančias mokinių grupes, numatant vaidmenis grupėje, siekiant užtikrinti teigiamą tarpusavio priklausomybę, skatinančią bendrą veiklą mokantis bendradarbiaujant. Taip pat šio tyrimo rezultatai pristatyti Mokyklos tarybos posėdyje. Tėvų atstovai turėjo galimybę susipažinti su tyrimo rezultatais, pamatyti naudą mokinių pasiekimams, jų augimui.

 

Kilus pasaulinei pandemijai projekto veiklos keliems mėnesiams buvo nukeltos, vėliau pratęstos. Teko nemenkas iššūkis – tęsti veiklas pagal išsikeltus tikslus, tačiau jau kitomis sąlygomis. Ugdymas tuo metu vyko nuotoliniu būdu, todėl buvo svarbu iš naujo permąstyti suplanuotą ugdymo procesą, numatyti įvairias pagalbas mokiniams (pavyzdžiui, parengti atmintines, užduočių lapus, įsivertinimo lapus ir pan.), kurios galėtų būti reikalingos tam tikrų numatytų mokymosi užduočių atlikimui bendradarbiaujant grupėje ugdymo procesui vykstant virtualioje erdvėje.

 

Šios unikalios patirtys buvo aptartos baigiamojoje projekto konferencijoje Kordoboje (Ispanija). Lietuvos mokslininkų ir mokytojų grupė pristatė Lietuvos kontekstą, pateikė įžvalgų, pastebėjimų apie mokymosi bendradarbiaujant metodo taikymą, mokytojų bendradarbiavimo svarbą ir kt. Docentė Emilija Sakadolskienė pristatė Lietuvos ir pasaulio kontekstą. Prasidėjus pandemijai keitėsi situacija, ji buvo sudėtinga, nes mokymasis vyko nuotoliniu būdu, todėl buvo išmoktos naujos taisyklės, priimti nauji iššūkiai, atsižvelgta į skirtingus mokinių mokymosi poreikius. Buvo pateikti statistiniai duomenys, atskleidžiantys situaciją Lietuvoje ir pasaulyje Covid-19 ligos sukeltos pandemijos metu. Aptartos projekto veiklos, vykusios nuotoliniu būdu. Demonstruojamas filmuotos medžiagos fragmentas, kuriame akcentuojamas mokinių tarpusavio priklausomybės elementas taikant ugdymo procese mokymosi bendradarbiaujant strategijas.

 

Konferencijoje buvo pristatytas Vilniaus Medeinos pradinės mokyklos mokytojų parengtas stendinis pranešimas „Pamokos studijos metodas. Taikymas, refleksija, tobulėjimas“, kuriame aptartas pamokos studijos metodas (angl. lesson study), taikytas planuojant, organizuojant, analizuojant ir tobulinant ugdymo procesą. Akcentuota, kad pamokos studija:

  • integruoja mokymą ir tyrimą, teoriją ir praktiką;
  • padeda sutelkti mokytojų bendruomenę ir ją puoselėti; ugdo bendradarbiavimą ir refleksiją;
  • integruoja naujas idėjas planuojant pamoką.

 

Pamokos studijos metodo ciklą sąlygiškai galima būtų išskirti į tris pagrindinius etapus:

I ciklas – Mokytojai kartu parengia pamokos planą. Mokiniai dalyvauja tam tikro dalyko pamokoje. Jie bendradarbiauja grupėse, kiekvienas yra atsakingas už tam tikrą veiklą, atlieka užduotis, jas pristato kitoms grupėms, įsivertina, kaip sekėsi bendradarbiauti. Po to vyksta mokinių interviu, kur jie turi galimybę pasisakyti, aptarti pavykusius ir tobulintinus aspektus pamokoje. Mokiniai turi galimybę pademonstruoti bendradarbiavimo gebėjimus: tartis, užduoti kausimų, siūlyti pagalbą, dalintis priemonėmis ir pan. Mokinių interviu metu vaikai turi galimybę reflektuoti įgytas patirtis pamokoje.

II ciklas – Tobulinamas pamokos planas. Po stebėtos pamokos vyksta mokytojų diskusija. Peržiūrimas užduočių / veiklų turinys, kiekis, pasirinktos strategijos ar metodo naudingumas. Tobulinamas įsivertinimo lapas mokiniams, tikslinamos sąvokos, veiklos atlikimo  terminai, siekiama, kad mokiniai įsivertintų akademinius ir socialinius gebėjimus. Vykdomas mokinių interviu, reflektuojama įgyta patirtis. Pagal patobulintą turinį pamoka vedama kitoje (paralelinėje) klasėje.

III ciklas – Dar kartą tobulinamas pamokos planas. Mokytojai diskutuoja dėl užduočių koregavimo. Nusprendžia užduotis koreguoti taip, kad mokiniai galėtų geriau pademonstruoti bendradarbiavimo gebėjimus, kad būtų didesnė / aiškesnė tarpusavio priklausomybė grupėje. Organizuojamas mokinių interviu, mokiniai turi galimybę reflektuoti įgytas patirtis pamokoje.

 

Pamokas stebi mokslininkai ir mokytojai, fiksuojama reikšminga informacija apie mokinių įsitraukimą, bendradarbiavimą, teigiamą tarpusavio priklausomybę, mokytojo pagalbą mokiniams pamokoje ir pan. Diskusijų metu surinkta informacija aptariama, analizuojama, išskiriami pavykę ir tobulintini aspektai. Tokiu būdu trijose paralelinėse klasėse yra vedama to paties turinio pamoka, kuri kiekviename cikle yra tobulinama pagal tam tikrus pastebėjimus ugdymo procese, mokytojų ir mokslininkų įžvalgas.

 

Konferencijoje savo pranešimą skaitė ispanų mokslininkas prof. dr. Angel Perez Gomez. Buvo aptarti ir demonstruoti skirtingi kontekstai, kuriuose šiuo metu mokosi mokiniai. Pranešime buvo akcentuojamos žinios ir strategijos, kurios labai svarbios supratimui ir praktiniam taikymui. Atkreipiamas dėmesys į asmens individualaus mąstymo ugdymą. Informacijos žemėlapiai, mąstymo žemėlapiai, analizė, kūrybiškumas, refleksija ir kt. – tai būdai / raktai / instrumentai mokytojui. Kiekvieno asmens smegenų plastiškumas leidžia žinias transformuoti pagal individualius poreikius. Labai svarbus raktas, veiklų dizainas, leidžiantis individualiems mokinių gebėjimams skleistis. Gautas žinias natūralu po tam tikro laiko pamiršti, tačiau strategijos leidžia naudotis jomis tada, kai jų reikia. Įsiminti, atkurti žinias padeda asociacijos, emocijos. Tai leidžia žinioms išlikti ir konstruoti mokinių tolesnį žinojimą. Aktyvi veikla labai svarbi. Svarbu mokinius mokyti mąstyti ir veikti praktiškai, įgyti praktinių žinių. Žinių perkūrimas – procesas, kai vyksta praktika, pagalba, analizė, tai nuolatinis ciklas. Teorinės žinios kuria naujas žinias. Mokiniai gali pasitikrinti, ką išmoko, ką gali pritaikyti, kai kasdien susiduria su tam tikrų probleminių klausimų sprendimu eksperimentuodami, praktiškai veikdami. Skirtingas mokymosi aplinkos dizainas padeda integruoti svarbius elementus (5 elementai: žinios, įgūdžiai, nuostatos, vertybės, emocijos). Žinai, ką galvoji, žinai, ką jauti, žinai, ką darai. Komunikacija apie tai, ką darai ir ką jauti. Ateities projektai – tie, kurie leis veikti individualiai ir bendradarbiauti grupėse.

 

Projekto dalyviai iš įvairių šalių pristatė savo pranešimus, dalijosi patirtimi, įžvalgomis. Buvo demonstruojami ir aptariami projekto metu sukurtoje platformoje įkelti skirtingų šalių pamokų fragmentai, mokytojų, mokslininkų, mokinių interviu. Ši platforma – puiki priemonė diskusijoms apie pamokos studijos metodiką, mokymąsi bendradarbiaujant, analizei, tobulėjimui.

Apsilankykite DICO+ projekto metu sukurtoje platformoje: http://dicoplus.eu/accueil.html

 

Literatūra

Augustinienė, J., Bernotienė, R., Dobrovolskienė, I., Žeimienė, B. (2021). We can do more together Lesson study method. Application, reflection, improvement. Pranešimo medžiaga.

Jakavonytė-Staškuvienė, D., Sakadolskis, E., Žemgulienė, A. (2021). Developing students’ cooperation skills in distance learning: discoveries and challenges. Pranešimo medžiaga.

Jakavonytė-Staškuvienė, D. (2021). The Benefits of Cooperative Learning of Language in Different Subject Lessons as Seen by Primary School Students: The Case of One Lithuanian City
School
. (rankraštis).

Perez-Gomez, Angel I. (2021) Lesson Study, pensamiento práctico y experimentación curricular en tiempos de incertidumbre. Pranešimo medžiaga.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.