Kam man reikia muzikos pamokos?

Natalija Urnikienė
,
Klaipėdos universiteto „Žemynos" g-jos muzikos mokytoja

Dažnas muzikos mokytojas savo pamokose susiduria su mokinių kritinio mąstymo protrūkiu ir yra priverstas atsakyti į klausimą: „Kam man reikalinga muzikos pamoka?“. Nuolat ieškodama vis naujų argumentų diskusijai šiuo klausimu su įrodymais pagrįsto mokymo(si) kartos atstovais, atradau psichologo Howardo Gardnerio daugialypio intelekto teoriją.

 

Manoma, kad intelektas yra žmogaus gebėjimas priimti nestandartinius sprendimus, spręsti įvairias užduotis ir problemas „išgyvenimo“ kelyje, numatyti tikslus ir jų siekti. Intelekto sąvoka sujungia visus kognityvinius individo gebėjimus, tarp jų ir gebėjimą pažinti plačiąja prasme bei mokytis. Taigi H. Gardnerio teorija apie daugiasluoksnį intelektą yra, kitaip tariant, teorija apie tai, kaip skirtingais būdais priimti ir suvokti informaciją, ją išmokti.

 

O jeigu pažvelgtume į šią teoriją iš kito taško? Neieškotume dominuojančių intelekto tipų, o lavintume visus, tokiu būdu atverdami mokiniams daugiau galimybių pažinti, spręsti, numatyti, siekti ir pasiekti?

Renatos Česnavičienės nuotrauka

Pažvelkime į muzikos pamokos veiklas iš arčiau. Muzikos pamokoje yra lavinamas muzikinis intelektas. Muzikos yra klausomasi, ji atliekama įvairiais nesudėtingais muzikiniais instrumentais, vaikai sugeba atskirti įvairius muzikos instrumentus orkestre ar ansamblyje. Muzikos pamokoje lavinamas kalbinis intelektas. Muzikos klausymąsi vainikuoja aptarimas ir / arba turinio interpretacija. Muzikos pamokoje labai dažnai dirbama grupėse, improvizuojama su ritmu, kuriamos nesudėtingos melodijos ir greitakalbės, siekiama gero ansambliškumo, grupės draugo pajautimo, ir visa tai neįmanoma be tarpasmeninio intelekto. Erdvinis intelektas yra lavinamas, kai mokiniai turi suvokti garso aukštį, susieti jį su tam tikra tonine sistema, atspėti jį arba pademonstruoti. Erdvinis intelektas yra labai reikalingas, kai reikia schematiškai užrašyti ritmą ir melodiją ir, be abejo, kai reikia „perskaityti“ muziką iš natų schemos. Kad ir kaip keista, bet ir loginis-matematinis intelektas muzikos pamokoje yra vienas svarbiausių (ne be reikalo muzikos dalykas viduramžiais priklausė pasaulietinės mokyklos aukštesniajam kursui kartu su aritmetika, astronomija ir geometrija). Muzikos harmonija yra matematika. Reikia suskaičiuoti, kiek ir kokių verčių natų ir pauzių sutelpa į vieną tam tikro metro taktą. Kaip į tam tikras tonacijas įsikomponuoja skirtingų dydžių intervalai bei akordai ir t. t. Dažnai vaikai atlieka įvairias užduotis, susietas su judesiu, kūno perkusija, netgi dainavimas yra tobula, nematoma vidinių raumenų sinchronizacija. Tai ne kas kita, o kinestezinio intelekto lavinimas. Vidinis intelektas lavinamas, kai muzika, kaip atskira meno šaka, savo turinio prasmėmis ir tematika padeda formuoti estetinį jausmą ir vertybines nuostatas.

 

Mieli vaikai / tėvai / skaitytojai, ar manote, kad gebėjimas priimti nestandartinius sprendimus, spręsti įvairias užduotis ir problemas „išgyvenimo“ kelyje, numatyti tikslus ir jų siekti, būti sėkmingiems, išskridus į plačias pasaulio erdves, yra jums svarbus? Jei atsakymas TAIP, klausimas straipsnio antraštėje jau nebeaktualus.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.