Kaip tapti rašytoju?

Kas bendro tarp mažojo princo, Vytauto V. Landsbergio ir Šiaulių „Juventos“ progimnazijos 2a klasės mokinukų? Ogi labai, net labai daug… Kad Antuanas De Sent Egziuperi (Antoine de Saint-Exupéry) sukurtų „Mažąjį princą“, jo lėktuvui teko nukristi Afrikoje. Kad Vytautas V. Landsbergis imtų kurti eilėraščius ir rašyti įvairias istorijas, pasakas – reikėjo gyventi nuostabioje Lietuvos gamtoje.

Rašytojas, būdamas 8-nerių (kaip ir mūsų antrokai), laiką mėgo leisti gimtinės laukuose, miškuose. Čia sužinojo, kas yra partizanai, o atrastas bunkeris, kuriame žuvo septyni broliai, stipriai paveikė būsimąjį rašytoją. Na, o mūsų antrokai kaip tik dabar skaičiuoja aštuntuosius savo gyvenimo metus. Dažnas savaitgaliais su tėveliais lekia pabūti gamtoje, gėrisi ir stebi juos supančią aplinką, mokosi pamatyti ir įvertinti grožį.

Mano ugdytiniams pasisekė, jiems suteikta unikali galimybė tapti rašytojo bendraautoriais.

Pamokėlę pradėjome lietuvių liaudies dainele apie avižą, mažųjų skaitytojų atpažinta iš pasakojimo „Arklio Dominyko meilė“, ją mūsų svečias atliko kartu su antrokais, pritardamas gitara.

Kuriam aštuonmečiui nepatiktų fantazuoti ar net sumeluoti retkarčiais, prisigalvoti baisių istorijų ir gąsdinti draugus? Tai rašytojas žino labai gerai! Todėl fantazavo ir juokavo drauge su vaikais. Taip ir gimė istorijos „Magdutės ir Edvino nuotykiai miške“ pamatas. O visą istoriją ir jos iliustraciją antrokai užbaigė kurti jau atsisveikinę su svečiu.

Mokymas(is) nuotoliniu būdu, kad ir kaip mums nepatiktų, turi ir savų pliusų – ypač tokie susitikimai su rašytojais, aktoriais, tėveliais, kurie paįvairina pamokas, praturtina dvasiškai. Ir dar… Labai smagu po pamokėlės gauti tokį antroko mamytės laiškelį: „Klausiausi už durų. Ir draugėms rašiau, kad vaikai dabar pamokoje su rašytoju! Man tai labai labai patiko. Ačiū Jums už galimybę vaikams (ir ne tik) pažinti tokius žmones geriau.“

+5

0