Kaip skėčiai įsipina į žiedinę ekonomiką?

Birutė Mozurkevičienė
,
Tauragės „Šaltinio“ prog-jos mokytoja

Keistas straipsnio pavadinimas, bet žmonių išmonei ir sumanumui nėra ribų. Dar 2018 metais Tauragės „Šaltinio“ progimnazijoje pradėtas vykdyti projektas „Neišmesk – antrą kartą panaudok“. Projekto iniciatorė – technologijų mokytoja ekspertė Audra Paulauskienė, prie jos prisijungė Ieva Drochnerytė, Tauragės visuomenės sveikatos biuro specialistė. Mokykloje pradėti rinkti nebenaudojami ar sulūžę skėčiai (yra pastovi dėtuvė, į kurią bet kada mokyklos bendruomenės nariai gali atnešti ir įdėti skėtį) ir iš jų gaminami kiti produktai – daugkartiniai maišeliai, drabužių pakabos ir mezgimo virbalai.

 

2021–2022 m. m. į projektą įsitraukė ir kitos miesto įstaigos. Daugkartiniai maišeliai buvo siuvami Tauragės, Skaudvilės jaunimo atvirose erdvėse, Tauragės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biure, Žygaičių bendruomenėje. Iš viso jau pasiūta 250 maišelių! Projekto dalyviams tai buvo nauja patirtis, o galutinis rezultatas maloniai stebino. Kaip sakoma, geras pavyzdys visada užkrečia – į tokią veiklą nori įsitraukti ir kitos Tauragės rajono bendruomenės.

 

Šiais mokslo metais „Šaltinio“ progimnazijoje STREAM savaitė buvo skiriama klimato kaitai. Įvairių veiklų buvo daug, viena jų – kiekviena klasė siuvo po keletą maišelių, juos dekoravo, tobulino siuvimo įgūdžius. Po to galutiniai produktai buvo eksponuojami parodoje. Tokia veikla siekiama skatinti atsakingą vartojimą: projekto dalyviai supažindinami su 13-uoju darnaus vystymosi tikslu „Kova su klimato kaita“, ugdomas dalyvių kūrybiškumas perdirbant nebenaudojamus daiktus. Galima sakyti, kad nuosekliai paminėtų tikslų siekia ne tik įsijungiančios į projektą bendruomenės, bet ir Tauragės savivaldybė, kuri įvardyta kaip žaliausia savivaldybė, padarė didžiausią proveržį vystydama žaliąją infrastruktūrą.

 

Tauragės „Šaltinio“ progimnazijai jau dvyliktus metus už gamtosauginę veiklą skiriama Žalioji vėliava. Mokytojos Audros Paulauskienės ir visuomenės sveikatos specialistės Ievos Drochnerytės projektas įsilieja į rajono, šalies ir tarptautinę veiklą, skirtą aplinkai  gerinti: PSO nustatė, kad 20 procentų žmonių sveikatos lemia gamtinė aplinka. Kuo mažiau išmesime atliekų, tuo žmonių gyvenimas bus kokybiškesnis, sveikesnis – klimato kaita bus pasyvesnė. Projekto sumanytojos kasmet organizuos respublikines konferencijas, dalysis savo patirtimi, keisis įžvalgomis su kitų mokyklų sveikesnės aplinkos kūrimo dalyviais. Taip pat planuojama patirtimi pasidalyti tarptautiniame jaunimo projekte Bulgarijoje „REstart the Planet“.

 

Taigi, kai po skėčiu nebegali pasislėpti, tai gali iš jo detalių pa(si)siūti daugkartinio naudojimo maišelį ar pa(si)daryti drabužių pakabą. Kodėl maišelį? Ogi todėl, kad daugumos skėčių medžiaga stipri, ne taip greitai išsitepa, o jei išsitepa, tai lengvai ir išplaunama. Ir aš pati į tokį maišelį dažnai parduotuvėje dedu produktus: patogu – tuščias rankinėje užima mažai vietos, tvirtas – gali ir sunkesnių produktų įsikrauti. O pakaba? Tiesa, pakabos gaminamos iš tokių skėčių rankenų, kurie tvirti, lenktomis rankenomis. Žodžiu, žmonių sumanumui tikrai nėra ribų. Ypač svarbu tada, kai kalbame apie sveikesnę ir švaresnę aplinką, juk mūsų vaikams ir anūkams reikės gyventi tokioje aplinkoje, kokią jiems paliksime.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.