Kaip programavimas gali padėti sužadinti vaiko matematinį talentą?

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus teigimu, matematikos brandos egzaminų rezultatai atskleidė kūrybiškų mokymosi metodų poreikį bendrosiose ugdymo programose. Su ministru sutinkantys šiuolaikiško ugdymo specialistai primena, kad Lietuvoje vaikai nuo ankstyvo amžiaus turi visas galimybes išbandyti matematinį mąstymą lavinančius bei alternatyvius kūrybinius užsiėmimus – programavimą, robotiką ir dirbtinio intelekto kūrimą.

 

Matematikos brandos egzamino kiekvienais metais neišlaiko vis didesnis abiturientų skaičius. Nors dar prieš trejus metus egzaminą išlaikė 94 proc. moksleivių, praėjusiais metais skaičius nukrito iki 87 proc., o šiemet su užduotimis susidorojo rekordiškai mažai abiturientų – vos 68 proc. Atsižvelgiant į prastėjančią statistiką, „CodeAcademy Kids“ švietimo projektų vadovas Gediminas Petronis pataria moksleivių šeimoms išbandyti naujus mokymosi metodus inovatyviuose technologiniuose būreliuose. Jų metu matematikos spragos sprendžiamos ne per formulių kartojimą, bet kūrybinių problemų sprendimo principu, taip žadinant vaikų smalsumą ir norą mokytis šio dalyko.

„Tokį matematikos žinių nuosmukį galėjo lemti nusistovėjęs požiūris, kad matematika susideda tik iš formulių. Norint iš tikrųjų perprasti šį mokslą, vaikas turi nebijoti klysti ir drąsiai ieškoti kūrybiškų sprendimo būdų. Sausai mokoma matematika gali vaiką išgąsdinti, todėl mūsų didžiausias patarimas tėvams, siekiantiems savo atžalos susidomėjimo tiksliaisiais mokslais – dar ankstyvoje vaikystėje pratinti orientuotis į mąstymą, o ne į veiksmų atlikimą“, – teigia G. Petronis.

 

Netinkamas mokymosi metodas – tai dar viena priežastis, galimai turinti įtakos prastėjančiam moksleivių gebėjimui susidoroti su matematikos užduotimis. Pasaulyje plačiai naudojamas rotacinis mokymasis (pastovus informacijos kartojimas) šiandien susilaukia vis daugiau kritikos. Anot užsienyje atliktų tyrimų, šis metodas nėra pakankamai efektyvus, kadangi besimokantysis dažnai nesugeba išmoktos informacijos paaiškinti savais žodžiais bei susiduria su sunkumais pritaikant žinias praktikoje.

 

G. Petronio teigimu, popamokinių veiklų sąraše įsitvirtinę programavimo būreliai šeimoms suteikia galimybę susipažinti su vienu iš alternatyvių matematinį mąstymą skatinančių metodų. Nors užduotys ir veikla programavimo klasėse itin skiriasi nuo tradicinių matematikos pamokų, praktikos keliu įgytas žinias vaikai sugeba daug greičiau įsisavinti ir vėliau kūrybiškai pritaikyti tolimesniuose užsiėmimuose.

 

„Programavimo būrelius lankančių vaikų tėvai pastebi visapusišką atžalų tobulėjimą. Mūsų akademijoje vaikai mokosi ne vien programavimo – vos penkerių metų sulaukę mokinukai sprendžia loginius uždavinius ir dėliones, žaidžia lobio ieškojimo žaidimus ir taip intuityviai lavina matematinius bei sklandaus pasakojimo įgūdžius, – teigia G. Petronis – Tuo tarpu vyresnieji, kuriantys kompiuterinius žaidimus bei internetines svetaines, mokosi trigonometrijos, gilina koordinačių sistemų, proporcijų išskaičiavimo ir lygčių žinias. Taip pat akademijos mokytojai vaikus supažindina su verslumo, anglų kalbos žiniomis bei laiko ir streso valdymo metodais.“

 

Programavimo užsiėmimų nauda švietimo sistemoje pagrįsta ir naujausiais tyrimais. Šių duomenimis, moksleiviai programuodami įgyja ne tik matematinių ar algoritminių žinių – jie aktyviai mokosi spręsti problemas, pasitelkdami analitinį mąstymą bei kūrybiškumą. Kompiuterinių žaidimų ar internetinių svetainių kūrimo metu vaikai taip pat mokomi dirbti komandoje, dalytis idėjomis, priimti bendrus sprendimus ir išvadas.

 

Pastebėjus, jog rotacinis vaiko mokymasis pagal bendrąją ugdymo programą nepasiteisina, G. Petronis priduria, jog visuomet yra galimybė ieškoti kitokių metodų, padėsiančių lavinti matematinius bei analitinius vaiko gebėjimus. O šiuolaikiniai technologinio pobūdžio būreliai gali ne tik sudominti mokinius ir matematiką paversti malonia veikla, bet ir lavinti kitus ateityje praversiančius įgūdžius.